Mental realities of human resources management in public sector organisations in Lithuania

LTViešasis sektorius yra nuolatiniame visuomenės, reikalaujančios geresnės paslaugų kokybės, akiratyje. Straipsniu siekiama atkreipti dėmesį į vertybinę Lietuvos viešojo sektoriaus krizę ir mentalinius pančius, varžančius kokybinę žmogiškųjų išteklių plėtrą. Viešojo sektoriaus veiklos specifiką apibrėžia šiame sektoriuje veikiančių organizacijų prigimtis, struktūra. Pagrindines kliūtis, kurias tenka įveikti nubrėžiant žmogiškųjų išteklių vystymo viešajame sektoriuje perspektyvas, galima suskirstyti į bendrosios visuomenės kultūros lemiamas vertybines; susiformavusią savitą su sovietinio mentaliteto reliktais kultūrą; struktūrines. Tai nulemia žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje ypatybes ir plėtros galimybes. Šiandien kuriant žmoniškųjų išteklių valdymo modelius, dėmesys koncentruotinas į kultūrinius ir struktūrinius viešojo sektoriaus organizacijų pokyčius. Nors viešajame sektoriuje iš dalies arba visiškai eliminuotas rinkos mechanizmas, plėtojant žmogiškuosius išteklius, dėmesys telkiamas į verslo organizacijų patirtį ir kultūrą žmogiškųjų išteklių vadybos srityje. Privačiajame sektoriuje taikomų žmogiškųjų išteklių valdymo metodų diegimas viešojo sektoriaus organizacijas daro lankstesnes, aktyviau reaguojančias į visuomenės pokyčius ir kylančius naujus reikalavimus. Nūdienos viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo aktualija tampa darbo humanizavimas, kompetencijos didinimas bei darbuotojų gebėjimų lanksčiai reaguoti į pokyčius ugdymas, investicija į žmogiškąjį kapitalą, vidaus ir išorės aplinkos stebėsena.Reikšminiai žodžiai: Viešasis sektorius; Viešojo sektoriaus organizacijos; Žmogiškieji ištekliai, žmogiškųjų išteklių valdymas, viešojo sektoriaus organizacija; Žmogiškųjų išteklių valdymas; Human resources management; Human resources, human resource management, public sector organisation; Public sector; Public sector organisations.

ENThe public sector is in constant spotlight of society, which demands for better quality of service. The article aims to draw attention to the valuable crisis of Lithuanian public sector and mental shackles, which restrict the qualitative development of human resources. The nature and structure of organizations working in that sector define the specificity of public sector operations. The main barriers which need to be overcome outlining prospects of human resource development in the public sector, may be divided into valuable, determined by common public culture​​; culture, which was formed with a peculiar mentality of the Soviet relics; structural. This leads to properties and development opportunities of human resource management in the public sector. Today, developing the human resource management models, attention should be focused on the cultural and structural changes in organizations of the public sector. Although market mechanism has been partially or completely eliminated in the public sector, developing human resources, emphasis is placed on experience of business organizations and culture in the field of human resource management. Techniques of Human Resource Management, applied in the private sector, make organizations of public sector more flexible, reacting to changes in society and to emerging new requirements more actively. Today’s actuality of human resource management in public sector becomes humanization of work, competence building and employee’s capacity building to react flexibly in changes, investment in human capital, internal and external environmental monitoring.