"Virtute pugnant, non numero viri": 1621 m. Chotyno mūšis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje ir LDK jėzuitų poetikos bei retorikos paskaitose

LT1621 m. įvykęs Chotyno mūšis, kuriame Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė, vadovaujama LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė gerokai gausesnes turkų pajėgas, buvo ne tik svarbus politinis įvykis, bet inspiravo ir poetinius kūrinius. Su Chotyno pergale ir tame mūšyje dalyvavusiais didikais susiję nemažai Sarbievijaus kūrinių. Juose Chotynas tapo pasipriešinimo prieš turkų grėsmę, krikščionybės priešus, o ir apskritai prieš blogį simboliu. šiuose kūriniuose galima išskirti kelis su Chotyno mūšiu susijusius momentus: mūšio preliudiją (Sacra lithotesis, kuriame apdainuojamas Kražių bažnyčios kertinio akmens dėjimas prieš Chodkevičiui išvykstant į mūšį), mūšio vyksmą ir eigą („Galezo daina“, Lyric. IV, 4; odė Jonui Rudaminai, Lyric., III, 24 ir kt.), pasekmes ir padėką pasiekus pergalę (odės Jonušui Skuminui Tiškevičiui, Epod., 9-12). Kone visose Lyricorum libri poetas laikosi nuostatos, kad iš rytų kylantį pavojų galima nugalėti tik lenkams ir lietuviams susitelkus į vieną kumštį, nesipykstant dėl menkniekių. Sarbievijaus eilės, skirtos chotyno mūšiui, buvo cituojamos XVII–XVIII a. LDK jėzuitų kolegijų dėstytojų per poetikos ir retorikos paskaitas. Jas kaip sektinus pavyzdžius profesoriai pasitelkdavo aiškindami šlovinamųjų odžių rūšis, struktūrą ir galimus kompozicijos būdus. Sarbievijaus strofos cituotos ne vien kaip to meto poetikos kanonus atitinkantys kūriniai, bet ir kaip ugdantys mokinių pasaulėžiūrą, plečiantys jų akiratį, žadinantys patriotizmą, puoselėjantys meilę bei ištikimybę tėvynei ir krikščioniškoms vertybėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Chotyno mūšis (1621); Jėzuitų edukacija; Jėzuitų edukologija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Literatūra; Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Poetika; Retorika; Sarbievijus; Jesuit education; Jesuits Education; Literature; Mathias Casimirus Sarbievius; Poetics; Rhetorics; Sarvievius; The battle of Khotyn (1621).

ENThe 1621 Battle of Khotyn, during which the Polish and Lithuanian troops led by the Grand Hetman of the GDL, Jan Karol Chodkiewicz (1560-1621) defeated a much larger Turk army, was not only an important political event, but also became a source of poetic inspiration. A significant part of Sarbievius' work concerns the victory at Khotyn and the magnates who fought in the battle. In his poetry Khotyn became a symbol of resistant against the Turkish threat and against evil in general. Sarbievius's body of work reflects several aspects of Khotyn: the prelude of the battle (Sacra lithotesis, which tells about the cornerstone of the Kražiai church laid prior to Chodkiewicz' departure for the battle); the progress of the battle (The Song of Galez, Lyric. IV, 4; the ode to Rudamina, Lyric, IE, 24); the consequences of it, and the thanksgiving upon the victory (the odes to Skumin Tyszkiewicz, Epod., 9-12). Throughout almost the whole of Lyricorum libri the poet adheres to the view that the danger from the East can be overcome only if the Poles and the Lithuanians unite into one fist and do not quarrel needlessly. Sarbievius' poems related to the victory at Khotyn were quoted by the instructors in Jesuit Colleges of the GDL in their lectures on poetics and rhetoric. The poems were proffered as examples to follow in the analysis of the type, structure and possible variants of composition of the salutatory ode. Sarbievius' lines about the Battle of Khotyn were praised not only for conforming to the poetic canon of those times, but also for expanding the students' worldview, forming their values and awakening patriotic spirit. [From the publication]