Įrodymų leistinumas Lietuvos Baudžiamojo proceso teisėje : alternatyvios sampratos pagrindai

LTTradiciškai Lietuvos baudžiamojo proceso teisės doktrinoje įrodymų leistinumas suprantamas kaip tam tikrų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų visuma. Tokie reikalavimai, anot doktrinos, šiuo metu įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Įrodymais gali būti tik šiuos reikalavimus atitinkantys duomenys: gauti įstatymų nustatyta tvarka; gauti teisėtais būdais; yra galimybė juos patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Tačiau tokia įrodymų leistinumo traktuotė kelia nemažai neaiškumų. Pirmiausiai, ne kiekvienas teisės pažeidimas, padarytas gaunant duomenis, lemia duomenų negalėjimą būti įrodymais baudžiamajame procese. Todėl yra atotrūkis tarp reikalavimo duomenis baudžiamajame procese rinkti tik teisėtai („įstatymų nustatyta tvarka“, „teisėtais būdais“) ir kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kai duomenys gauti pažeidžiant teisę, nepripažįstami (nelaikomi) įrodymais. Antra, tam tikra nepatikima informacija ( duomenys) pripažįstama įrodymu, tačiau ji neturi jokios įrodomosios vertės (galios); tačiau kita nepatikima informacija (duomenys) nelaikoma (nepripažįstama) įrodymais (pvz., kratos metu gauti duomenys, kuriuos teismas įvertino kaip nepatikimus). Egzistuoja tam tikras neapibrėžtumas įvardijant duomenų nepripažinimo įrodymais esmę ir procesinę teisinę reikšmę. Trečia, įrodymų leistinumas nėra griežtai siejamas tik su duomenų (įrodymų) gavimo teisėtumu. Remiantis atlikta minėtų įžvalgų moksline analize, siūloma alternatyvi Lietuvos baudžiamojo proceso teisės įrodymų leistinumo samprata. Įrodymų leistinumas sujungia dvi santykiškai savarankiškas teisines kategorijas: įrodymų rinkimo leistinumą ir įrodymų naudojimo neleistinumą.Įrodymų rinkimo leistinumas – tai teisės normomis apibrėžtos teisės subjektų leistino (teisėto) veikimo ribos renkant (gaunant) duomenis (įrodymus). Įrodymų naudojimo neleistinumas – tai teisinis draudimas naudoti tam tikrus duomenis kaip įrodymus baudžiamajame procese: analizuoti, vertinti, jais remiantis formuoti savo įsitikinimą, grįsti procesinius sprendimus. Antra, įrodymų naudojimo neleistinumo kaip teisinio draudimo supratimas reiškia tai, kad nepatikima informacija (duomenys) jiems nepriskiriama. Trečia, , įrodymų naudojimo neleistinumas išskirtinas į nesavarankišką įrodymų naudojimo neleistinumą ir savarankišką įrodymų naudojimo neleistinumą. Būtinoji prielaida ir pagrindas (nebūtinai pakankamas) drausti naudoti duomenis nesavarankiško įrodymų naudojimo neleistinumo atveju yra padarytas teisės pažeidimas juos gaunant. Savarankiško įrodymų naudojimo neleistinumo atveju duomenis draudžiama naudoti nepriklausomai nuo to, teisėtai jie gauti ar pažeidžiant teisę. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Baudžiamojo proceso teisė; Irodymų leistinumas; Leistinumas; Įrodinėjimas; Įrodymai; Admissibility; Admissibility of evidence; Criminal Procedure Law, Evidence; Criminal procedure; Evidences.

ENAdmissibility of evidence in the Lithuanian criminal procedure law is traditionally conceived as a set of requirements established in law. According to the prevailing theory, presently these requirements are enshrined in Article 20 Paragraphs 1 and 4 of the Criminal Procedure Code of the Lithuanian Republic (CPC). Information (data) is acknowledged as evidence in criminal procedure if it is: obtained in the manner prescribed by law; obtained by lawful means; and may be validated by the proceedings laid down in the CPC. This concept, however, raises certain doubts. First, not every law infringement occurring during collection of evidence determines inadmissibility of such evidence. Thus, there exists a gap between the requirements for collection of evidence ("in the manner prescribed by law", "by lawful means") and criteria that define inadmissibility of evidence. Second, certain unreliable information (data) is acknowledged as evidence although it does not have any evidential value (e. g. perjury); however, some unreliable information (data) is not acknowledged as evidence at all (e. g. data collected during a search executed in violation of law that cast doubts on its reliability). This insight raises questions on the essence of acknowledgment of evidence and its legal meaning. Third, the traditional concept of evidence admissibility is not exclusively related with lawfulness of collection of evidence (the third admissibility requirement). Based on accomplished scientific analysis of the aforementioned insights, an alternative concept of admissibility of evidence in the Lithuanian criminal Procedure law is proposed. First, admissibility of evidence consists of two relatively independent legal categories: admissibility of evidence collection and madmissibility of evidence evaluation.Admissibility of evidence collection provides the limits for admissible (legal) action of legal subjects defined in law. Inadmissibility of evidence evaluation is legal prohibition to evaluate certain information (data) as evidence in criminal procedure: to analyze it, to use it to substantiate inner conviction, to reason procedural documents. Second, inadmissibility of evidence evaluation conceived as legal prohibition means that unreliable information (data) is not ascribed to it. Third, inadmissibility of evidence evaluation is divided into dependent and self-dependent inadmissibility of evidence evaluation. A prerequisite and reason (not necessarily sufficient) tor dependent inadmissibility of evidence evaluation is law infringement committed during collection of evidence. In case of self-dependent inadmissibility of evidence evaluation, prohibition to evaluate (use) evidence exists independently of whether evidence is collected legally or by infringing the law. [From the publication]

• Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika / Audrius Juozapavičius. Teisė. 2017, t. 103, p. 22-44.
• Privačių subjektų surinktų duomenų naudojimas Lietuvos baudžiamajame procese / Mindaugas Bilius, Marius Kuzminovas. Globalizacijos iššūkiai baudžiamajai justicijai / redakcinė kolegija: vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas ... [et al.]. Vilnius: Registrų centras, 2014. P. 397-411.
• Procedūriniai įrodymų leistinumo aspektai baudžiamajame procese / Audrius Juozapavičius, Erika Leonaitė. Teisė. 2021, t. 121, p. 80-97.
• Slaptųjų tyrimo veiksmų procesinės formos darnos aspektai / Raimundas Jurka. Baudžiamoji justicija ir verslas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 295-309.