Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII-XIX a. sandūroje

LTStraipsnyje siekiant nustatyti Kauno miestiečių politinės kultūros lygį remtasi (Norbert Elias) teorine samprata, kad politinis kultūringumas, arba tiesiog politinė kultūra priklauso, nuo savitvardos ir kitų vidinės kontrolės mechanizmų. Kitaip tariant, politiniame gyvenime politinio kultūringumo terminas lemia priimtų įstatymų (pavyzdžiui, rinkimų tvarka, miesto kasos tvarkymas ir kita) ir pareigybinės etikos (visuotinai legitimuotų taisyklių, nustatančių pareigūno elgesio normas) laikymąsi. Tikėtina, kad permainingame XVIII-XIX amžių sandūros laikotarpyje Kauno politiniame gyvenime nežymiai keitėsi politinės kultūros raiška. Tai parodo savivaldos normų irimas ir savivalės stiprėjimas bei radikalesnės miestiečių laikysenos ir aspiracijos miesto politiniame gyvenime. Kitaip tariant, finansinės machinacijos ir aferos didėjo, ir greičiausiai dėl politinio gyvenimo pokyčių. Galima pastebėti, kad Kauno magistrato politinės kultūros raiškos orientavosi į bajoriškąsias (tai ypatingai atsiskleidžia lyginant bajoriškų seimelių ir Kauno magistrato rinkimų peripetijas). Iki XVIII amžiaus devinto dešimtmečio Kauno elito politiniam susigrupavimui didelę įtaką darė miesto bendruomenės konfesinis pasiskirstymas. Ilgainiui šis faktorius nustojo vyravęs, o vis didesnę reikšmę ėmė Įgauti socioekonominiai interesai. Todėl įvyko dalinis lūžis, reiškęs nusistovėjusių grupių persiskirstymą, kuris apsprendė naujus politinės kultūros saviraiškos bruožus: pamažu sustiprėjo asmeninių interesų svarba, o tai didino miesto pareigūnų savivalę.Reikšminiai žodžiai: Katalikai; Kauno elitas; Kauno istorija; Korupcija; Lenkijos-Lietuvos valstybė; Lietuvos istorija; Miesto magistratas; Politinė kultūra; Protestantai; Rusijos imperija (Russian Empire); Corruption; History of Kaunas; History of Lithuania; Polish-Lithuanian state; Political culture; Russian Imperial; The Catholic; The elite of Kaunas; The magistracy of the town; The protestant.

ENIn order to determine the level of political culture of Kaunas citizens, the article is based on theoretical conception (of Norbert Elias), that the political sense of culture, or just a political culture depends on self-control and other internal mechanisms of control. In other words, the term of political culture is determined by observance of laws (for example, the election procedure, the cash management of a city, etc.) and official ethics (generally legitimized rules that set the norms of behavior of an official). It is likely that the expression of political culture at the turn of 18-19th centuries had slightly changed in political life of Kaunas. That is shown by break-up of norms of self-government and growth of arbitrariness, also more radical behavior and aspirations of citizens in political life of the city. In other words, financial affairs and machinations increased and most likely due to changes in political life. It may be noted that expressions of Kaunas political culture were focussed on nobiliary (it is revealed especially by comparing the noble Seimelis and election peripeteia as of Kaunas magistrate). Till the ninth decade of the 18th century, the grouping of political elite of Kaunas was strongly influenced by confessional distribution of urban community. Eventually this factor had stopped prevailing and importance of socio-economic interests started to grow. Therefore, there was a partial break, which meant the redistribution of established groups, which determined new features of self-expression of the political culture: the importance of personal interests slowly increased, and this led to increasing arbitrariness of city officials.