Self-development of intercultural competence in academic exchange programmes : students’ attitude

LTStraipsnyje keliamas probleminis klausimas: kaip Lietuvos studentai vertina tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi galimybes dalyvaujant akademinių mainų programose? Tyrimo tikslas – išryškinti studentų požiūriu pagrindinius tarpkultūrinės kompetencijos elementus ir jos ugdymosi ypatumus dalyvaujant akademinių mainų programose. Straipsnyje siekiama pagrįsti tarpkultūrinės kompetencijos struktūrą, pristatyti tyrimo metodiką ir organizavimo etapus bei atskleisti studentų požiūrį į tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi galimybes dalyvaujant akademinių mainų programose. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu. Atlikus mokslinės literatūros ir empirinių tyrimų analizę galima teigti, jog akademiniai mainai, kurių metu studentai skatinami bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio šalių studentais, konstruoti, suprasti ir atrasti naujų žinių, teigiamai veikia studentų tarpkultūrinės kompetencijos augimą. Tai patvirtina ir atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 15 Klaipėdos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų, studijų metu išvykusių pagal akademinių mainų programą į šias šalis: Belgiją, Čekiją, Daniją, Ispaniją, Italiją, Norvegiją, Portugaliją, Švediją.Tyrimo metu paaiškėjo, jog daugumai studentų labai svarbūs yra šie tarpkultūrinės kompetencijos elementai: pagarba (vertinant kitas kultūras), smalsumas ir noras atrasti, sužinoti, kultūrinis supratingumas, įgūdžiai klausytis, stebėti, gebėjimas prisitaikyti (tarpkultūrinėje aplinkoje), gebėjimas spręsti konfliktus. Kaip svarbų elementą studentai pažymėjo: atvirumas ir susilaikymas nuo išankstinės nuomonės (tarpkultūrinėse situacijose), tolerancija, lankstumas, įgūdžiai interpretuoti, analizuoti, įvertinti, susieti; empatija, gebėjimas užmegzti ryšius, gebėjimas bendrauti įvairiose situacijose. Užsienio kalbos įgūdžiai yra svarbūs, nes jie padeda išvengti kalbos barjero ir efektyviau dalyvauti. Pristatydami savo požiūrį į tarpkultūrinės kompetencijos ugdymosi ypatumus dalyvaujant akademinių mainų programose, studentai išskyrė ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Jie akcentavo, kad studijų metu reikėtų labiau skatinti užsienio kalbų mokymąsi ir supažindinti su esminiais kultūrų skirtumais, papročiais bei tradicijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarpkultūrinė kompetencija; Akademiniai mainai; Studentai; Intercultural competence; Academic exchange; Students.

ENThe paper analyses the role of academic exchange programmes in students’ intercultural competence selfdevelopment. Research literature indicates that academic exchange helps students to improve their learning and general competences. This encouraged an enquiry into the attitude of students towards the development of intercultural competence in academic exchange programmes. The results of the interview conducted in the spring of 2011 are presented in this paper. The study involved 15 students who went abroad to study under the Erasmus programme. The analysis highlights the students’ approach to the main elements of intercultural competence and educational features of participating in academic exchange programmes. [From the publication]

• Ar pavyks išvengti hibridinio tapatumo formavimo(si) informacinėje visuomenėje? / Lilija Duoblienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2009, t. 23, p. 79-91.
• Europinių mobilumo projektų sąlygojamo kooperatyvaus mokymosi raiška mokytojus rengiančioje neuniversitetinėje aukštojoje mokykloje.. Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 2 (39), p. 18-29.
• Intercultural competence development in EU banking sector / Indrė Pliopaitė, Asta Radzevičienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2010, t. 2, Nr. 2, p. 75-82.
• Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas : Socrates/Erasmus programos dalyvių patirtis / Inga Juknytė-Petreikienė, Kęstutis Pukelis. Aukštojo mokslo kokybė. 2007, Nr. 4, p. 74-101.
• Kultūrinė kompetencija jaunimo nevyriausybinių organizacijų tarptautinės veiklos kontekste / Alvydė Palaimaitė, Asta Radzevičienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2009, t. 1, Nr. 3, p. 46-50.
• Pilietinė komunikacija ir tarpkultūrinis ugdymas / Irena Zaleskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2006, t. 16, p. 56-62.
• Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje / Valdas Pruskus. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 1, p. 29-36.
• Studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas taikant kooperuotų studijų metodą / Aidanas Barzelis, Laura Barcytė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 2 (23), p. 83-90.
• Studentų tarptautinės praktikos įgyvendinimas : situacijos analizė / Rasa Braslauskienė, Robertas Kavolius, Aida Norvilienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2013, Nr. 4(1), p. 117-124.
• Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukštojo mokslo internacionalizacijos kontekste (magistrantūros studijų aspektas) : disertacija / Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2011. 193 p.
• Tarpkultūrinis ugdymas : tautinio tapatumo ir/ar dialogo su kitu paieškos / Lilija Duoblienė. Lietuva globalėjančiame pasaulyje / sudarytoja Dalia Marija Stančienė. Vilnius: Logos, 2006. p. 224-248, 313.
• Tautinis tapatumas ir jo kaita vyresniame mokykliniame amžiuje / Vanda Aramavičiūtė. Pedagogika. 2005, 79, p. 40-45.
• The Development of multiculturalism from the historical perspective / Vladimiras Gražulis, Liudmila Mockienė. Lithuania towards a multicultural society: experience, issues, and perspectives / Vladimiras Gražulis, Liudmila Mockienė, Tadas Sudnickas, Rūta Dačiulytė. Vilnius: Mykolas Romeris University, 2022. P. 27-134.
• The Experience of measurement and assessment of intercultural competence in education / Natalija Mažeikienė, Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė. Socialiniai mokslai. 2007, Nr. 4 (58), p. 70-82.
• Vadovų tarpkultūrinė kompetencija Lietuvos organizacijose / Nijolė Petkevičiūtė, Rasa Budaitė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2005, Nr. 36, p. 133-150.