Question of Lithuanian diaspora identity : analysis of Leonardas Andriekus’ case

LTDarbo naujumas – L. Andriekaus atvejo analizė, atliekama ištyrus lietuvių diasporos tapatybės klausimą. L. Andriekaus atvejis labai įdomus: jis teigia, jog nėra emigrantas, išeivis, tremtinys ar pabėgėlis, tačiau vis tiek užsienyje atsidūręs ne savo noru. Straipsnyje analizuojama ši kebli situacija. Viename savo pamokslų L. Andriekus teigė, kad tokių dvasinių sąmyšių anksčiau nėra buvę, kaip buvo XX amžiaus pirmoje pusėje, kurie reiškėsi masiniais žmonių bėgimais iš savo namų. Tuo metu žmonėms, besiblaškantiems po Europą, rūpėjo ne įdomūs turistiniai maršrutai, o egzistencijos problemos. Susiduriame su trijų kategorijų žmonėmis, kuriems teko palikti tėvynę – tai pabėgėliai, tremtiniai ir emigrantai, arba dar kitaip juos įvardijant - išeiviai. Kai kurie diasporos atstovai linkę atsisakyti su jais siejamų minėtų terminų. Prisimindamas savo išvykimą į užsienį, viltį po studijų sugrįžti į tėvynę, veiklą išeivijoje, L. Andriekus rašė: „Nesu emigrantas ar išeivis, nes neemigravau; nesu tremtinys, nes niekas manęs neištrėmė; nesu pabėgėlis, nes nebėgau“ (Andriekus, 1994, 212 p.). Nors L. Andriekus savęs nelaiko pabėgėliu, tremtiniu ar išeiviu, dažnai minėtos tapatybės atžvilgiu vartoja neutralią, jau anksčiau aptartą sąvoką egzilai (Andriekus, 1975, 2 p.; 1979, 2 p.), taikomą kitiems asmenims, bet ne sau pačiam. Taip pat jis mėgsta vartoti sąvoką tremtinys, apibūdindamas JAV lietuvių spaudos situaciją, kurią pagerino į Ameriką atvykę tremtiniai, taip pat rašančių ir kuriančių asmenų visumą. Su L. Andriekaus pateikiama pozicija, kad jis nėra pabėgėlis, tremtinys ar išeivis, negalima pilnai sutikti. Vienai konkrečiai minėtai kategorijai jis simboliškai priklauso, nepriklausomai nuo to, kaip jis traktuoja buvusią situaciją, kai 1937 metų vasarą būrys klierikų iš Kretingos pranciškonų vienuolyno buvo išsiųsti į užsienį.L. Andriekų studijuoti į užsienį išsiuntė pranciškonų vadovybė, kuri jautė artėjančius tėvynei nepalankius pokyčius. Šis vadovybės veiksmas įvardytas kaip ištrėmimas, nes iš tikrųjų nebuvo aišku, kada ir ar išvis kada nors klierikai galės sugrįžti į gimtąjį kraštą. L. Andriekus teigė, kad nėra emigrantas ar išeivis, nes neemigravo; nėra nei tremtinys, nes niekas jo netrėmė; nėra ir pabėgėlis, nes niekur nebėgo iš gimtojo krašto. Kadangi jis ne savo noru išvyko iš Lietuvos, bet taip pat nepabėgo, todėl daroma išvada, kad L. Andriekus yra savotiškas tremtinys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tapatybė; Išeivija; Tremtiniai; Pabėgėlis; Leonardas Andriekus; Identity; Emigrant; Repatriate; Refugee; Leonardas Andriekus.

ENArticle raises the issue of person identity related to the concepts of ‘emigrant’, ‘expatriate’ and ‘refugee’. Kostas Ostrauskas, a representative of Lithuanian emigration, notes that conceptions ‘an expatriate’ and ‘a refugee’ should not be used interchangeably with the term ‘exile’. The attitudes towards the problem of identity expressed by Antanas Maceina, Juozas Eretas, Juozas Girnius and other representatives of Lithuanian Diaspora is also analyzed. The second part of the article addresses a concrete question of Leonardas Andriekus’ identity. Attempts are made to find out which category – emigrants, expatriates or refugees – he can be assigned to. Andriekus himself notes that he is neither emigrant, nor expatriate, because he did not emigrate; he is not an expatriate, because nobody exiled him; he is not a refugee, because he has not escaped from his native land. As he left Lithuania involuntarily, but did not escape, because to study abroad he was sent by Franciscans leaders, it may be concluded that Andriekus is a symbolic expatriate. [From the publication]