Moters padėtis Kaune XVI a. pirmojoje pusėje: globėjiškas miesto teisės aspektas

LTSvarbiausias straipsnio tyrimo šaltinis yra ankstyviausia išlikusi Kauno miesto tarybos arba mokslinėje literatūroje sinonimiškai vadinama magistrato knyga, kuri iki šiol beveik neįvesta istoriografijos apyvarton ir nėra nagrinėta. Tai nemenkos apimties – fizine ir chronologijos prasme – foliantas: jį sudaro 236 lapai, daugiau kaip 620 įrašų vokiečių, lotynų kalbomis, keli rusėniški tekstai, datuojami 1522–1545 metais. Įdomu pastebėti, kad su „moteriška" tema vienaip ar kitaip yra susiję didesnė pusė šios knygos įrašų, kuriuos papildžius dar ir vienalaikių Kauno vaito knygų informacija, galima susidaryti gana išsamų vaizdą, kaip ir kuo XVI amžiaus pirmojoje pusėje gyveno kauniečių bendruomenė bei moteris Kaune. Aptariamose knygose „moteriškos" medžiagos itin gausu todėl, kad čia apskritai dominuoja turtiniai miestiečių reikalai bei fiksuojami dėl to kildavę ginčai, dažnai užsitęsdavę kelis ar net keliolika metų. Nors netrūksta atvejų, liudijančių, jog viena ar kita kaunietė asmeniškai atvykdavo į vaito urėdą ar rotušėje rezidavusią tarybą, tačiau neretai moteris, atskirais atvejais tik anonimiškai, būdavo minima todėl, jog teisminio ginčo objektu tapdavo jos – dukters, sesers, žmonos, našlės – turtinės teisės, kurių realizavimu visų pirma būdavo suinteresuoti sutuoktinis ar moters vyriškos lyties giminaičiai. Suprantama, kad iki mūsų dienų išlikę šaltinių fragmentai toli gražu neatspindi tolimų realijų visumos. Tačiau jau ir aptartoji medžiaga leidžia manyti, kad tos realijos brėžė civilizuotesnio žmonių gyvenimo XVI amžiaus Kaune kontūrus.Reikšminiai žodžiai: Bylos; Kauno miestas; Lietuvos istorija; Miestiečiai; Miesto savivalda; Moteris; Moters padėtis; Moters padėtis Kaune XVI a; Teismai; A magistrate; Courts; History of Lithuania; Townsmen; Woman, Kaunas city; Women standing in Kaunas (XVI th century).

ENThe primary source of research of the article is the earliest survived and synonymously by council of Kaunas city or in literature called Magistrate book, which has not been entered into circulation of historiography and has not been examined until now. This is a large volume folio – in a physical and chronological sense - it consists of 236 sheets, more than 620 records in German, Latin, several Ruthenian texts, dating back to 1522-1545. It is interesting to notice that more than a half of the book entries in one or another way are related to the "feminine" theme, and adding also simultaneous information of Kaunas Vogt’s books, a fairly complete picture can be obtained about how the community of Kaunas and woman in Kaunas had lived in the first half of the sixteenth century. "Feminine" material is particularly plentiful in the books discussed because there generally the property affairs of citizens dominate that led to the disputes which had endured for several or even a dozen years. While there is no shortage of cases which suggest that one or the other woman from Kaunas had been arriving to steward of the vogt or to the council, that resided in the town hall, but often female in some cases was mentioned only anonymously, because the object of the legal dispute used to become her – daughter’s, sister’s, wife’s, widow’s - property rights, whose realization in particular was the interest of a woman's spouse or relatives of woman’s male. It is clear that fragments of sources are far from reflecting the whole of a distant reality. However, the pointed material suggests that these realities have drawn the contours of a more civilized life of people from Kaunas in the sixteenth century.