LTStraipsnyje pristatomas kokybinio tyrimo metodas - Šeimos žemėlapis (Levin, 1990), siejamas su simbolinio interakcionizmo tradicija ir interpretacine metodologija. Šeimos žemėlapio metodas - išplėstinis interviu, pasižymintis tiriamojo apibūdinimų vizualizacija, trianguliacija, verbalinės ir neverbalinės informacijos derinimu bei tiriamojo įveiklinimu. Straipsnio tikslas - atskleisti inovacines sociologinio tyrimo strategijas, kurias Žemėlapio metodas integruoja, pristatant Lietuvoje atliktas metodo modifikacijas ir jų taikymą šeiminio gyvenimo ir medijų konstruojamojo pobūdžio tyrimuose. Duomenų rinkimui reikalingi trys etapai, kurie atitinka Šeimos žemėapio metodo pakopas: sudaromas šeimos narių sąrašas, dėliojamas šeimos žemėlapis ir atliekamas giluminis interviu. Kiekvienas etapas turi dalinį tikslą: šeimos narių sąrašas yra tarsi interviu įžanga, nurodanti tiriamo asmens šeimos apmatus; šeimos žemėlapyje ši informacija pakartojama ir vizualizuojama, atskleidžiant struktūrinę ir santykių sąrangą; atliekant giluminį interviu nagrinėjamos ženklų reikšmės ir jų daryba, daroma išvada apie tiriamojo šeiminę situaciją. Žemėlapio metodas turi savo struktūrą, bet nėra standartizuotas. Tyrėjas gali turėti interviu gaires, tačiau dėl tiriamojo įveiklinimo ir jo kūrybiško dalyvavimo tyrime konkretūs klausimai formuluojami interviu metu ir yra nulemti pirmųjų etapų. Šeimos žemėlapio metodas pritaikytas „mano šeimos“, šeimų po skyrybų, pakartotinės santuokos šeimų, partnerystės per atstumą tyrimams. Lietuvoje taikant šį metodą buvo tiriamos atotolio šeimos, taip pat pavieniui gyvenantys asmenys. 2004 - 2011 metais VU Sociologijos katedroje šis metodas buvo buvo modifikuotas ir sukurtas Vaidmens žemėlapio metodas (autorės: I. Juozeliūnienė, L. Kanapienienė, G. Martinkėnė).Straipsnyje pristatomi du Vaidmens žemėlapio metodo taikymo pavyzdžiai. Pirmasis atvejis – žemėlapio metodo modifikacija, skirta vaidmenų pokyčių atotolio šeimose tyrimui; antrasis – emigracijos fenomeno pateikimo TV laidose tyrimui. Tyrimo metu atlikta 19 interviu, taikyti Šeimos bei Vaidmens žemėlapio metodai. Tyrimas parodė, kad vaidmenų daryba vyksta derybų keliu. Atskleisti keturi derybų etapai, susiję su asmens savivoka, šeiminio gyvenimo modeliavimu ir šeiminių vaidmenų peržiūra atotolystės ir sugrįžimo sąlygomis. Tyrimo metu išskirti penki emigraciją apibūdinantys laidų kūrėjų modeliai: egzistencinis modelis (emigracija kaip gyvenimo vertybių pasirinkimas); instrumentinis - ciklinis modelis (emigracija kaip veiklų operacionalizavimas); emocinis modelis (emigracija kaip nusivylimas); kritinis modelis (emigracijos sampratos peržiūra globalios migracijos kontekste); įspėjantis modelis (emigracija kaip pavojų visuma). Išskirtos penkios technologijos, taikomos vizualinės informacijos kūrimui: komandos atranka, laidos dalyvių ir temos atranka, teigiamų ir neigiamų patirčių reprezentacijos derinimas, verbalinės ir neverbalinės reprezentacijos derinimas, TV laidos šablonas ir koreguojamojo įsibrovimo galimybė. Apibendrinant galima teigti, jog Žemėlapio metodas yra bendroji analitinė schema, naudojama įvairių kontekstų struktūros ir procesų analizei. Taikant šį metodą tiriamos individualios konceptualizacijos, atskleidžiama reiškinių struktūra, tarpasmeniniai santykiai, atliekama žinojimo analizė. Pristatytas Vaidmens žemėlapio metodas bei du jo taikymo pavyzdžiai liudija apie šiuolaikiniam žinojimui aktualias metodo galimybes ir inovacinių sociologinio tyrimo strategijų integraciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kokybiniai metodai; Šeima; Vaidmuo; Medija; Socialinė konstrukcija; Qualitative methods; Family; Role making; Media; Social construction.
ENArticle presents qualitative Family mapping method. Four characteristics are distinguished: visualization of individual conceptualizations, combination of verbal and non-verbal information, triangulation within the method, creative participation of an individual. The Role mapping method is introduced as a modification of the Family mapping method. Two research studies, conducted using the Role mapping method, are presented. The first discloses the role making process in families under migration, whereas the second focuses on the constructed nature of TV programs about emigration. [From the publication]