Innovative activity of a university teacher and its content in the context of study programme development

LTStraipsnyje sprendžiamos mokslinės problemos esmę galima apibrėžti tokiais klausimais: kokia yra universiteto dėstytojo inovacinė veikla ir jos turinys, jam dalyvaujant tobulinant bei realizuojant studijų programas per konkrečius modulius? Atsakymų į klausimus ieškoma keturiose straipsnio dalyse: pirmoje straipsnio dalyje pagrindžiama dėstytojo inovacinės veiklos samprata bei atskleidžiama inovacinės veiklos turinio specifika. Antrojoje straipsnio dalyje pagrindžiamas dėstytojo inovacinės veiklos turinys tobulinant studijų programas. Trečiojoje straipsnio dalyje pristatoma empirinio tyrimo metodologija bei edukacinių inovacijų diegimo, realizuojant kooperuotas studijas, atvejis. Ketvirtojoje straipsnio dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, kurio metu atskleista dėstytojo inovacinės veiklos turinio raiška studijų programų tobulinimo kontekste. Straipsnyje konstatuojama, kad universiteto dėstytojo inovacinė veikla - tikslingas, struktūruotas veikimas dėstytojo edukacinėje, mokslinėje, sklaidos, organizacinėje veiklose kuriant ir/ar perimant, diegiant inovatyvius veikimo būdus ir priemones, metodus, formas. Universiteto dėstytojo inovacinė veikla gali būti traktuojama kaip procesas, atliekant konkrečias veiklas inovacinio proceso kontekste: inovacinės idėjos paieška ar generavimas, idėjų atranka, idėjos perėmimas, modifikavimas, diegimas, sklaida. Universiteto dėstytojo inovacinė veikla talpina ir turinio dimensiją, kai inovacinės veiklos metu, orientuojantis į konkretų užsibrėžtą ar užbrėžtą tikslą, pasirenkamos tam tikro turinio inovacijos. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad kooperuotos studijos sąlygojo modulio turinio, mokymo ir mokymosi metodų, vertinimo sistemos kaitą.Dėstytojų inovacinės veiklos turinys apėmė modulio ugdymo turinio inovacijas, kurios atspindėjo teorinių ir praktinių žinių integravimą, tarpdiscipliškumą, modulio turinio perteikimą per veiklą ir praktinę realybę bei per problemų sprendimą. Kooperuotų studijų metodas dėstytojams leido įsisavinti ir realiau panaudoti kai kuriuos mokymo ir mokymosi metodus. Įvesta Moodle sistema, kuri buvo naudojama ne tik kaip informacijos kaupykla, bet leido realizuoti ir kitus mokymo ir mokymosi būdus: konsultacijas, diskusijas, forumus internetinėje erdvėje. Kartu su kooperuotų studijų metodo diegimu diegti nauji mokymo ir mokymosi metodai - probleminis, reflektyvusis mokymasis, mokymasis bendruomenėje, projektinis metodas. Šie metodai buvo inovacijos kooperuotas studijas diegiantiems dėstytojams. Tyrimo rezultatai išryškino, jog kooperuotų studijų metodo įdiegimas sąlygojo ir kai kuriuos vertinimo sistemos pokyčius. Vertinimo sistema buvo papildyta inovacijomis – dienoraščiais, reflektyviais žurnalais bei kompetencijų ugdymo žurnalais. Kooperuotų studijų metodo diegimas studijų procese orientuotas daugiau į dėstytojo reproduktyviąją veiklą, t.y. konkretūs moduliai papildyti tam tikromis studijų procese diegiamomis inovacijomis, tačiau nepakeičiant iš esmės dėstytojo veiklos pobūdžio, pavyzdžiui, kaip tai galėtų vykti pereinant iš vienos edukacinės paradigmos į kitą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inovacijos; Dėstytojo inovatyvi veikla; Studijų programų tobulinimas; Innovations; Teacher’s innovative activity; Development of study programmes.

ENArticle addresses the following research problem: what is university teacher’s innovative activity and its content when teachers participate in the development of study programmes? The first part of the article provides rationale for the conception of teacher’s innovative activity and discloses the specificity of its content. The second part reveals the manifestation of teacher’s innovative activity in developing study programmes. The third part presents the methodology of empirical research and the research case; the fourth part discusses the results of the empirical research, during which the manifestation of the content of teacher’s innovative activity is disclosed in the context of study programmes development. The methods of research literature analysis, half-structured interview and descriptive content analysis have been employed. [From the publication]