Dailės kūrinio recepcijos samprata: formalaus meninio ugdymo kontekstas
LTŠiandienos kultūra reikalauja meninės, estetinės recepcijos. Pakitusi meno vartotojų auditorija, besikeičiančios kūrinio raiškos, technikos, pristatymo visuomenei sąlygos ir būdai vis dažniau verčia abejoti senųjų (klasikinių) interpretacijos ir estetinės analizės metodų adekvatumu. Kūrinių estetinė vertė, nulemta vartotojiškos visuomenės poreikių ir lūkesčių, skatina imtis kūrinio funkcionavimo visuomenėje tyrimų. Dvi artimos, viena kitą papildančios metodikos – meno recepcinė estetika ir meno sociologija. Pirmoji aptaria vidines ir išorines komunikacines sąrangas, antroji – kūrinio funkcionavimą sociokultūrinėje terpėje, skirtinguose socialiniuose kontekstuose. Tarp visuomenės ir meno kūrinio vyksta dialogas. Koks jisai? Kokie dailės kūrinio recepcijos komponentai dalyvauja komunikacijoje? Kokie veiksniai lemia kūrinio priėmimą ir pritaikymą bei jų komunikaciją? Kokią vietą estetinėje recepcijoje užima meninis (dailės) ugdymas? Ar svarbu ugdyti visuomenės meninę kompetenciją? Recepcijos komponentai, samprata, poveikį darantys veiksniai aptariami literatūros, estetikos, meno sociologijos teorijose. Straipsnyje norima atskleisti dailės kūrinio recepcijos sampratą, išryškinti svarbiausius komponentus bei vietą formalaus meninio ugdymo kontekste. Tuo tikslu apibrėžiama recepcijos sąvoka; nustatomi dailės kūrinio recepcijos sudedamieji komponentai ir jų tarpusavio ryšiai; apžvelgiamos Lietuvos bendrojo lavinimo bendrosios programos, atskleidžiama dailės kūrinio recepcijos vieta formalaus meninio ugdymo kontekste.Reikšminiai žodžiai: Dailė; Estetinis suvokimas; Koncepcija; Meninis ugdymas; Meno kūrinys; Meno sociologija; Stebėtojas - skaitytojas; Stebėtojas-skaitytojas; Suvokimas; Ugdymas; Aesthetic perception; Art; Art education; Conception; Education; Lithuania; Observer - reader; Observer-reader; Perception; Piece of art; Sociology of art.
ENThe aim of the paper is to define the conception of perception of a piece of art through theoretical research. The conception is based on the theories of modern literature, aesthetic perceptions, sociology of art. The components of perception of a piece of art, such as an observer (viewer, reader, purchaser), a piece of art, the environment (miliau) as well as their place in the context of formal art education are analyzed. It has been attempted to operationalize the concept of perception properly. To be able to discuss and analyze students' preferences towards pieces of art. Today a perceptional aesthetic approach is seen just as instrumentation of literaturology. Perceptional aesthetics, sociology of art have adopted the concept of perception in the way it is perceived in literaturology. Perceptional aesthetics, in other word perception of a piece of art, is a piece of art, painting, which has its place in the museum, gallery on the wall, in the church on the altar and an observer who wants to see the painting and puts appropriate efforts. The theory of perception is partly common for the most of the disciplines because it invokes the elements of aesthetics, philosophy, psychology, hermeneutics, phenomenology. Both literaturological and aesthetic perceptions, as well as sociology of art claim that there is a communication between a piece of art and a recipient, which is due to artistic competence is acquired in the process of education and different socio cultural factors. [text from author]
