LTMonografija parašyta analizuojant tris problemas. Pirmoji problema – demokratijos reikšmė ir jos kokybė šiuolaikiniame pasaulyje. Viena vertus, nevakarietiškose visuomenėse teisingi ir laisvi rinkimai nebūtinai sietini su liberaliosios demokratijos įsigalėjimu. Kita vertus, globalizacija lėmė, kad demokratija net Vakarų valstybėse susiduria su naujais iššūkiais – stiprėja technokratinės vykdomosios valdžios tendencijos, vis daugiau įtakos įgyja tarptautinės korporacijos ir kitos globalaus kapitalizmo struktūros, o atstovaujamoji demokratija praranda turėtą reikšmę. Antroji problema yra demokratijos kokybės Vidurio ir Rytų Europos valstybėse klausimas. Neretai šios valstybės vadinamos pokomunistinėmis ir taip tarsi pateisinami sunkumai, su kuriais jos susiduria plėtodamos demokratiją. Tačiau kokią prasmę turi sąvoka „postkomunizmas“ praėjus daugiau nei dvidešimt metų po komunizmo žlugimo? Trečioji problema yra Europos Sąjungos (ES) valdymo reforma ir demokratinio legitimumo klausimai ES. Kartu keliamas klausimas, kokį poveikį demokratijos ir pilietinės visuomenės raidai turėjo Vidurio ir Rytų Europos valstybių pasirengimas narystei ES, ir tai, ar palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms yra ES įgyvendinamas valdymo reformos modelis, pagal kurį didesnė reikšmė suteikiama konsultacijoms su pilietinės visuomenės organizacijomis. Monografija susideda iš pratarmės, įvado, trijų dalių ir išvadų. Monografija baigiama klausimu: ar finansų krizė ES virs demokratinio ES legitimumo krize?.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Demokratizacija; ES; Komunizmas; Pilietinė visuomenė; Postkomunizmas; Vidurio ir Rytų Europa; Central and Eastern Europe; Civil society; Communism; Democracy; Democratisation; Democratization; EU; European Union; Post-Communism; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe monograph analyses three problems. The first problem is the significance of democracy and its quality in modern world. On the one hand, free and fair elections in non-Western societies are not necessarily associated with the establishment of liberal democracy. On the other hand, globalisation determined that democracy has been facing new challenges even in Western states: technocratic executive government tendencies have been strengthening, international corporations and other global capitalist structures have become increasingly influential, and the representative democracy has been losing its significance. The second problem is the issue of the quality of democracy in Central and Eastern European states. These states are often called post-Communist states, thus justifying difficulties experienced by them while developing democracy. Yet what does the notion of post-Communism mean after more than twenty years after the collapse of Communism? The third problem is the reform of the European Union (EU) governance and the issues of democratic legitimacy in the EU. The author asks what impact on the development of democracy and civil society the preparation of Central and Eastern European states for the accession to the EU had and whether the model of governance reform implemented by the EU, according to which greater significance is given to consultations with civil society organisations, was favourable for Central and Eastern European states. The monograph consists of a preface, introduction, three parts and conclusions. The study ends with a question: Will the financial crisis in the EU become the crisis of democratic EU legitimacy?.