Vėlyvojo sovietmečio epochos bruožų apibūdinimas kultūros sferoje

LTStraipsnyje apmąstomi sovietmečiu kultūros srityje vykę procesai ir tuometinės visuomenės bruožai. Tai mėginimas aiškiau apibrėžti vėlyvojo sovietmečio specifiką, pastebėti šiam laikotarpiui būdingus epochinius bruožus, kaip esmingai besiskiriančius nuo ankstesnių sovietmečio periodų. Vėlyvąjį sovietmetį tikslinga tapatinti su postalininiu laikotarpiu prasidėjusiais procesais, kurių metu kultūrininkai gavo galimybę platesnei saviraiškai, nei buvo nubrėžta vadinamosios 5-ojo dešimtmečio „ždanovščinos“ metu Lietuvoje sekretoriaus K. Preikšo 1946 m. kalboje, kurioje kultūrininkų veikla buvo griežtai susieta tik su partine linija. N. Chruščiovo valdymo periodu atsirado galimybė ieškojimams, kurie lėmė modernistinės ir tautiškosios linijų plėtojimąsi. Tačiau tas pats chruščiovinis laikotarpis buvo prieštaringas: šalia palankumo naujoms raiškos formoms ir modernizmui pasireikšdavo įtarumas dėl atskirų iniciatyvų ir veiklų beidėjiškumo. Bet kokiu atveju šis „atšilimo“ kontekstas daliai vietinių kultūros veikėjų, ypač jaunesniosios kartos, leido atsiriboti nuo supaprastintų socialinio realizmo schemų, ir šalia sovietinės sistemos diegiamų vertybių pasinerti į alternatyvias vertybes, kurių dalis surado savo vietą sovietinio isteblišmento struktūroje. Brežnevinio stiliaus valdymas suvaržė reformizmo siekius, tačiau tuometinė struktūra nepajėgė grįžti prie stalinistinio valdymo modelio: dalis visuomenės turėjo natūralų motyvą panirti į neformalų veikimą, sprendžiant nepakankamumo klausimą, ar tai būtų alternatyvių požiūrių paieška, ar vartojimo klausimai.Reikšminiai žodžiai: Brežnevinis laikotarpis; Chruščiovmetis; Sovietų kultūrinis elitas; Stalino epocha; Tautinė ideologija; Totalitarizmas; Vėlyvasis sovietmetis; Vėlyvasis sovietmetis, kultūrinė veikla; Brezhnev's ruling; Khrushchev's period; Late Socialism; Late Soviet period, Cultural life; National ideology; Soviet cultural elite; Stalin's epoch; Totalitaritarianism.

ENThe article considers the processes of Soviet times in the field of culture and the society features of that time. This is an attempt to clarify the specifics of the late Soviet period, to notice characteristic epoch features as fundamentally different from those of previous periods of the Soviet. The late Soviet period can be identified with processes, that began in the Post-Stalinist period, in which cultural activists got the opportunity to a wider expression than it was outlined during so-called 5th decade’s "Ždanovščina” period in Lithuania in Secretary K.Preikšas‘ speech in 1946, in which activities of cultural activists had been strictly related with the party line. During the period under N. Khrushchev's rule the opportunity to explore was offered, which resulted in the development of modernist and national identity. However, the same Khrushchev era was controversial: alongside benevolence toward new forms of expression and modernism, suspicion about lack of ideas in individual initiatives and activities had occurred. In any case, this "detente" context to a part of local cultural figures, especially the younger generation, lowed to distance themselves from schemes of social realism, simplified and alongside the values that had been instilled by the Soviet system, to immerse into alternative values, some of which had found their place in the structure of the Soviet establishment. The governance of Brezhnev-style constrained goals of reformism, but the contemporary structure was not able to return to the Stalinist model of governance: part of the public had a natural motive to dip into the informal operation, dealing with question of insufficiency, whether it would be a search for alternative approaches, or consumer issues.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History