Kai vėliavininkus keitė generolai: pavietų generolai majorai - nauja karinės administracijos pareigybė 1794 metais

LTIlgą laiką Lenkijos ir LDK kariuomenių pagrindą sudarė šauktinių bajorų kariuomenė. Paskelbus visuotinį šaukimą, vėliavininkai sušaukdavo pavieto bajorus, patikrindavo susirinkusiuosius, surašydavo, kas ir kodėl neatvyko, atsiskaitydavo už tai etmonui, vykstant į karą nešdavo pavieto vėliavą. Prasidėjus Livonijos karui, greta šauktinių ėmė sparčiai augti samdinių skaičius, palaipsniui vėliavininko pareigybės reikšmė sumažėjo. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip vėliavininkų vietą karinėje administracijoje užėmė pavietų generolai majorai. Po nesėkmingo 1792 m. karo su Rusija buvo įsitikinta, kad Abiejų Tautų Respublikos (ATR) kariuomenė yra per maža. 1794 m. sukilimo organizatoriams tapo aišku, kad net įtraukus į sukilimą visą vis dar egzistuojančią ATR kariuomenę, laimėti nepavyks, būtina ne tik moralinė, materialinė, tačiau ir ginkluota krašto gyventojų parama. Papildomoms ginkluotoms pareigoms suburti ir buvo nutarta pavietuose įsteigti naują karinės administracijos pareigybę – pavieto generolą majorą. Kitaip nei anksčiau vėliavininkai, generolai majorai privalėjo patys organizuoti, parengti pavietų ginkluotąsias pajėgas ir ne vien iš bajorų, o iš visų pavieto gyventojų. Pavietų generolai majorai, bendradarbiaudami su tvarkomosiomis komisijomis, vykdė ir kitas funkcijas ar nurodymus, skelbiamus Lietuvos Aukščiausiosios Tautinės Tarybos, sukilimo vado bei kariuomenės vyresnybės. Sukurtos kanceliarijos turėjo užtikrinti formalią generolų majorų veiklą, o paskirti parapijų rotmistrai ir organizuotos žemesnės parapinės grandys – efektyvų jų nurodymų vykdymą visame paviete.Reikšminiai žodžiai: 1794 m. sukilimas; Generolai-majorai; Karinė administracija; Karinė administracija pavietuose 1794 m; Lenkija, Lietuva; Lietuvos Aukščiausioji Tautinė Taryba; Lietuvos istorija; Pavietas; Pašauktinė kariuomenė; Slaptoji deputacija; Vėliavininkas; Council of Lithuania; History of Lithuania; Lithuania; Major-generals; Military administration; Military administration in poviats in 1794; Powiats; The Secret Deputation; The Supreme National.

ENThe armies of Poland and GDL (Grand Duchy of Lithuania) had been formed mainly from conscript noblemen for a long time. After the declaration of universal conscription, Colour-Bearers summoned noblemen of the district, examined attendees, registered, who and why did not arrive, reported about that to the Hetman, and going to war, carried the district flag. At the beginning of the Livonian War, the number of mercenaries has been rapidly growing alongside conscripts, the position of Colour-Bearers had gradually decreased. This article examines how district Major General took Colour-Bearers‘ place. After the unsuccessful war with Russia in 1792 it was sure, that the army of the Polish-Lithuanian Commonwealth (PLC) is too small. In 1794 it became clear to organizers of the rebellion, that even including still existing army of PLC into rebellion, they will not win, that not only moral and material, but also armed support of inhabitants is necessary. In order to consolidate additional armed force duties in districts, it was decided to establish new military administrative position – district Major General. Unlike Colour-Bearers earlier, the Major Generals were obliged to organize, prepare armed forces of district themselves, and not of noblemen, but all inhabitants of the district. District Major Generals, in collaboration with regulatory commissions, performed other functions or instructions published by Lithuanian Supreme National Council, the commander of the revolt and the military rulers. Created Chancellery had to ensure formal activity of Major Generals, and appointed rittmeisters of parish and organized lower units of districts - to ensure their effective execution of orders all over the district.