Bedarbių organizuotumas ir veikla Lietuvoje XX a. 3-4-ajame dešimtmetyje

LTStraipsnyje analizuojama bedarbių organizuotumas ir veikla, organizuotumo formos ir kryptys Lietuvoje 1918–1940 m., atskleidžiama, kaip Lietuvos bedarbiai, veikiami ekonominių ir socialinių problemų ar politinių veiksnių, organizavo streikus, demonstracijas, rašė peticijas ir rezoliucijas bei kitomis formomis siekė atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į nedarbą. Lietuvos bedarbių organizuotumo ir veiklos svarbiausiu veiksniu buvo ir per visą laikotarpį išliko pačių bedarbių iniciatyva. Valstybės vykdoma socialinė politika taip pat turėjo nemažos įtakos. 4-ajame dešimtmetyje priimti socialinės apsaugos įstatymai, ypač viešųjų darbų programos išplėtimas, leido naudingai ir efektyviai reguliuoti darbo jėgos paskirstymą. Bedarbiai dažniausiai telkėsi laikinoms ekonominėms problemoms spręsti. Dauguma organizuotų veiksmų kildavo stichiškai, be išankstinio planavimo ar strategavimo, dažniausiai pasiremiant tik savo jėgomis. Dėl šių priežasčių dažni bedarbių veiksmai peraugdavo į mažiau kontroliuojamas akcijas, užsibaigiančias susidūrimu su teisėsauga. Nepaisant to, valstybės saugumo organai didesnio pavojaus bedarbių veiklose neįžvelgė. Kokios nors išorinės jėgos bedarbių organizavimuisi įtakos beveik neturėjo: Lietuvos profesinės sąjungos neišaugo į galingas institucijas, dėl susiklosčiusios politinės padėties valstybėje politinės partijos skirti dėmesio bedarbiams nepajėgė, o visuomeninė iniciatyva buvo per menka, kad turėtų reikšmės bedarbių veiklai.Reikšminiai žodžiai: Bedarbiai; Demonstracija; Mitingas; Nedarbas; Profsąjunga; Socialinės problemos; Streikas; Viešieji darbai; Demonstration; Lithuania; Meeting; Public works; Social problems; Strike action; The Unemployed; Trade union; Unemployed; Unemployment.

ENCompared to other industrial countries, self-organization of the unemployed in Lithuania was exclusive due to the country's economic and social policy development and the distribution of its labour market. However, such self-organization and working-class modernization were determined by international tendencies, governmental policy, democratic movement and sedition, social movement, trade unions and, of course, personal initiative of the unemployed. The most common signs of such self-organization were strikes while doing public works and rallies at city municipalities. The largest unrest was recorded in Kaunas. As a rule, the protesters used to demand better economic conditions. [text from author]