Tautininkų ir krikščionių demokratų bendradarbiavimas sprendžiant Klaipėdos prijungimo problemą

LTModernios Lietuvos kūrimosi ir raidos aplinkybės iki šiol gana prieštaringai vertinamos tiek Lietuvos, tiek ir užsienio istoriografijoje. Viena iš tokių iki šiol prieštaringai aiškinamų problemų yra Klaipėdos inkorporavimas į Lietuvos sudėtį. Iš vienos pusės, galima teigti, kad šiuo klausimu egzistuoja gana gausi tiek Lietuvos, tiek ir užsienio istoriografija, kita vertus, detaliau įsigilinus į šią problemą, tenka pastebėti gana kontroversiškų faktų, kurių netgi ir dabartinė lietuvių istoriografija yra linkusi nepastebėti. Krenta į akis tai, kad istoriografijoje kur kas daugiau dėmesio skirta pačiai sukilimo dinamikai, nei po to sekusiam Klaipėdos klausimo tarptautiniam legalizavimo procesui. Galima sutikti, kad šis įvykis buvo vienas drastiškiausių Lietuvos užsienio politikos linijoje. [...] Be abejonės Klaipėdos sukilimas vertintinas kaip nacionalinės reikšmės įvykis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Akivaizdu, kad su šiuo įvykiu siejosi ne tik geopolitiniai, bet ir vidiniai Lietuvos politinės sistemos transformacijos aspektai: su Klaipėdos prijungimo įvykiais sprendėsi pačios Lietuvos, kaip valstybės modelio, klausimas. [...] Pažangiečiai į Klaipėdos problemą žiūrėjo daug platesniu rakursu nei krikščionys demokratai, Klaipėdos prijungimo ašyje visų pirma įžvelgdami esminės Lietuvos problemos – Vilniaus klausimo sprendimo būdus. [...].Galima pastebėti, kad pirminiame etape panašios nuostatos laikėsi ir krikdemai, tačiau baimė prarasti kontrolę krašte vertė juos būti atsargesniais. Geopolitinėms svarstyklėms krypstant į kitą pusę, prarandant Rusijos ir Vokietijos paramą, krikdemai atsitraukė nuo pirminio politinio plano. Tačiau nusprendę pasinaudoti Antantės siūlomais Klaipėdos prijungimo legalizaciniais mechanizmais, jie tuo pačiu susidūrė ir su Vilnijos kompensacijos problema: prancūziškosios versijos pasirinkimas neišvengiamai suponavo pagrindinės valstybinės programos žlugimą. Suvokdami pasekmes ir siekdami palengvinti situaciją, krikščionys demokratai pabandė „išlįsti“ per savotišką geopolitinėje konjunktūroje atsiradusį plyšį, susidariusį dėl naujų pacifistinių britų užsienio politikos tendencijų: Klaipėdos konvencijos pasirašymas iš principo bylojo apie trečiojo iš mūsų minėtų galimų scenarijų realizaciją. Deja, ir jo adaptacijai Lietuvos politinės sistemos viduje nebuvo lemta išsiskleisti iki galo. [...] Tačiau „Klaipėdos problema“ per visą tarpukarį taip ir liko problema, tuo tarpu Vilnijos praradimas tarptautinėje arenoje buvo legalizuotas Lietuvai nepalankia prasme. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Diplomatija; Klaipėda; Klaipėdos problema; Klaipėdos sukilimas; Krikščionys demokratai; Tarpukaris; Tautininkai; Užsienio politika; Vilniaus klausimas; Christian Democrats; Diplomacy; Foreign policy; Interwar; Klaipėda; Klaipėda problem; Klaipėda uprising; Lithuanian nationalists; Memel; Nationalists; Problem of Klaipėda; Vilnius question.

ENThus far circumstances of the formation and development of modern Lithuania have been assessed differently in historiography of both Lithuania and foreign countries. One of the problems that has been explained in such a contradictory way is the problem of incorporation of Klaipėda into the composition of Lithuania. On the one hand, it can be stated that quite abundant historiography is available on this issue both in Lithuania and abroad, and on the other hand, having gone deeper in tothis problem, controversial facts can be found, which have been ignored even by the present-day Lithuanian historiography. The fact that historiography devoted much more attention to the dynamics of the uprising itself than to the international process of legalising the issue of Klaipeda that followed it catches attention. There exists an opinion that this event was one of the most drastic events in the Lithuania's foreign policy. […] There is no doubt that Klaipėda uprising played an especially significant role in the history of Independent Lithuania. It is evident that not only geopolitical, but also internal aspects of transformation of the Lithuanian political system were related to that event, and the issue of Lithuania itself as the state model was settled together with the events of Klaipėda annexation. […] The Nationalists treated the problem of Klaipėda from the broader aspect than did the Christian Democrats. In annexation of Klaipėda they saw, first and foremost, the ways of settling the principal problem of Lithuania - the problem of Vilnius. […].It should be noted that in the first stage the Christian Democrats adhered to a similar principle, however, with the geopolitical scales weighing towards the other side, having lost support of Russia and Germany, and with a threat pending to their dominance on the political arena of Lithuania, the Christian Democrats withdrew from the initial political plan and at the same time defined further geopolitical perspectives of Lithuania. Having decided to make use of the legalising mechanisms of Klaipėda annexation proposed by the Entente, they faced the problem of Vilnija compensation: selection of the French version unavoidably supposed the collapse of the old state programme. Fully perceiving possible consequences of such a course and seeking to ease the situation as much as possible, the Christian Democrats decided to " get out" through a peculiar crack that formed in the geopolitical conjuncture as a consequence of new pacifistic tendencies of the British foreign policy: signing the Klaipėda Convention virtually signified the realisation of the third scenario out of the above-mentioned possible scenarios. Unfortunately, it could not be adapted to the political system of Lithuania to the full. […] However, "Klaipėda problem" remained a problem during the entire period between the First and the Second World Wars, whereas the loss of Vilnius on the international arena was legalised in the way unfavourable to Lithuania. [text from author]