Subsidiarumo kaip Europos Sąjungos teisės principo taikymas Lietuvos valstybės valdymo sistemai decentralizuoti

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas vienam iš reikšmingiausių Europos Sąjungos teisės principų – subsidiarumo principui, kuris, kaip ir federalizmo, regionalizmo, savivaldos, proporcingumo principai, yra itin svarbus demokratiniam politinių sistemų funkcionavimui. Šio principo įtvirtinimas ES teisėje, leido jį pritaikyti kaip veiksmingą socialinių sistemų valdymo metodą (ir kriterijų), kuriuo vadovaujantis pasiekiamas valstybės valdymo decentralizavimas ir valdžios galių dekoncentravimas, paskirstant įgaliojimus skirtingo lygmens institucijoms. Tai skatina demokratinius procesus valstybėje, didina viešojo sektoriaus atvirumą visuomenės poreikiams, užtikrina sprendimų priėmimą arčiau piliečių, padeda geriau apsaugoti ir įgyvendinti žmogaus teises. Straipsnyje formuluojamas tikslas – atskleisti nacionalinėje teisėje įtvirtintą subsidiarumo principo sampratą ir jo taikymo praktiką decentralizuojant Lietuvos valstybės valdymą. Pasitelkus analitinį ir sisteminės analizės metodus straipsnyje siekiama pagrįsti, kad viena iš neefektyvaus valstybės valdymo priežasčių yra netinkamas Europos Sąjungos teisės principų – šiuo atveju subsidiarumo principo – sąvokos apibrėžimas nacionalinėje teisėje. Dėl to šio principo taikymas valstybės valdymo sistemai decentralizuoti neefektyvus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Subsidiarumo principas; Teisės principas; Recepcija; Valstybės valdymas; Vietos savivalda; Concept of subsidiary; Legal principle; Reception; Governance; Local selfgovernment.

ENThis paper focuses on the principle of subsidiarity, which is one of the key principles in the European Union law and which along with other principles essential for democratic political systems, such as the principles of federalism, regionalism, local self-government, proportionality, legal certainty etc., is recognised in the EU law as an effective method (and criteria) of State governance as this principle is the basis for separation and allocation of powers at different levels of governance. This allows bringing decision making closer to citizens, promotes democratic processes in the country, increases the openness of the public sector to the needs of the society, and contributes to better protection and implementation of human rights. The work presents the analysis of national legislation which imposes the principle of subsidiarity, discusses the impact of the principle on the system of legal institutes, its use in the state governance and local self-government, analyses the practical problems of the application of this principle in the decentralisation and democratisation of state governance (distribution of powers to the governance entities). The principle of subsidiarity is used to defend the prerogatives of central governance and local community interests, and the result of its application is a rational consolidation of the management concept in the state organisation, when the allocation of institutional powers between different levels of governance is caused not by ambition of political governance but the effective exercise of powers conferred on the authorities in order to achieve that decisions are taken not only at the highest management level, but also that the local community is included in their making.It is important for Lithuania that during the application of the principle of subsidiarity in the management system, the level of decision-making is adequate to the scale and complexity of the arising problem, so that the assignment of functions is based on the need and ability to implement them in a specific level of state management, and that the state management functions are based not only on the political will but also on the financial resources necessary for the implementation of the functions. [From the publication]