Sportuojančių ir nesportuojančių mokinių vertybinių orientacijų empirinis tyrimas

LTSiekiant nustatyti sąsajas tarp mokinių fizinio aktyvumo ir jų vertybinių orientacijų, buvo teoriškai išanalizuoti individo vertybių ir vertybinių orientacijų formavimosi ypatumai, sąsajos su šiuolaikinėje visuomenėje vykstančiais vertybių kaitos procesais; išryškintos skirtingo fizinio aktyvumo (sportuojančių ir nesportuojančių) mokinių vertybinės orientacijos, palyginti skirtingo fizinio aktyvumo (sportuojančių ir nesportuojančių) mokinių vertybinių orientacijų formavimo(-si) ypatumai lyties skirtumų aspektu. Tyrime taikyti šie metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, anketinė apklausa, klausimynas –testavimas, statistinė analizė. Buvo apklausti 226 16-17 metų mokiniai (142 merginos ir 84 vaikinai), iš jų: 92 nesportuojančios merginos ir 50 – sportuojančių bei 32 nesportuojantys vaikinai ir 52 – sportuojantys. Taikyta S. Budasio modifikuota M. Rokeach vertybinių orientacijų nustatymo metodika, pagal kurią tiriamiesiems buvo pateikta po 18 terminalinių ir instrumentinių vertybių. Kartu buvo taikoma ir A. Smirnovo modifikuota M. Rokeach svarbiausių vertybių įvertinimo metodika, pagal kurią tiriamieji turėjo nurodytas 8 vertybes suskirstyti pagal jų svarbą. Nustatyta, kad mokinių vertybinės orientacijos kinta, ir tai iš dalies priklauso nuo jų fizinio aktyvumo poveikio. Sportuojantiems mokiniams svarbiausia terminalinė vertybė yra sveikata, mažiau svarbi – saviugda, nuolatinis fizinis ir dvasinis tobulėjimas bei geri, ištikimi draugai. Nesportuojantys mokiniai labiausiai vertina gerus ir ištikimus draugus, visuomeninį pripažinimą ir gyvenimišką išmintį.Reikšminiai žodžiai: Empirinis tyrimas; Mokiniai, vertybinės orientacijos; Sportuojantys ir nesportuojantys mokiniai; Studentai; Vertybinės orientacijos'; Sporting and non - sporting students; Students; Value orientations; Value orientations, empirical survey.

ENIn order to determine the link between physical activity and value orientations of schoolchildren, formation peculiarities of individual’s values and value orientations, connections with ongoing processes of changing values in modern society were theoretically analyzed; schoolchildren’s value orientations for different physical activity (those who engage in sport and those who do not) were highlighted, formation peculiarities of their value orientations for different physical activity (those who exercise and those who do not) were compared in the aspect of gender differences. The following research methods were applied: analysis and generalization of scientific literature, questionnaire-type survey, questionnaire-testing, statistical analysis. 226 16-17 year-old children were surveyed (142 girls and 84 boys): 92 girls not in sport, 50 girls engaged in sport, 32 boys not in sport and 52 boys engaged in sport. M. Rokeach methodology of value orientation measurement, which was modified by S. Budasis, was applied. Research subjects were presented with 18 terminal and instrumental values. M. Rokeach methodology of value orientation measurement, which was modified by A. Smirnov, was also applied; the participants had to rank 8 indicated values by importance. It was found that children’s value orientations change and it is partially due to the influence on their physical activity. The most important terminal value for schoolchildren engaged in sports is health; less important self- respect, constant physical and spiritual perfection and true, loyal friends. Children not in sports mostly value true, loyal friends, social recognition and wisdom.

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education