Lietuvos įvaizdžiai antinacinéje lietuvių spaudoje

LTPrasidėjus sovietų–nacių karui ir vokiečiams užėmus Lietuvos teritoriją iš pradžių valstybingumą manyta atkurti pasinaudojus karo padėtimi, tačiau greitai nusivilta ir suvokta, jog lietuvių ir nacių logika Lietuvos valstybingumo atžvilgiu gerokai skyrėsi. Ilgainiui naciai ėmė net drausti viešai kalbėti apie Lietuvos valstybingumą bei diskutuoti dėl būsimos Lietuvos santvarkos modelių. Taigi Vokietijai neatlikus lietuvių planuoto tilto į savarankiškumą vaidmens, o legalią spaudą prižiūrint vokiečių ir lietuvių cenzūrai diskusijos apie valstybingumą ir būsimą lietuvos viziją nusikėlė į privačius pokalbius ir, žinoma, vis gausėjančią nelegalią pogrindžio spaudą. Šio straipsnio tikslas – pristatyti įvairių pogrindinių periodinių leidinių, sykiu ir ideologinių stovyklų projektuotas Lietuvos vizijas bei būdus valstybingumui pasiekti, nes iki šiol istoriografijoje tėra keli daugiau aprašomojo pobūdžio tekstai, atpasakojantys anų tekstų mintis; tiesa, juose nusakomos tekstų autorių ideologinės stovyklos, bet nesiimama plačiau komentuoti anuometinių tekstų turinio. Mėgindami spręsti šią problemą kelsime keletą uždavinių: išanalizuoti, kaip tam tikros ieologinės orientacijos veikė būsimos Lietuvos vaizdinį, kokios aspiracijos pateikiamos bandant jį įgyvendinti: kam tenka priešo vaidmuo, kas pasirenkamas sąjungininku, kokia turi būti gyventojų elgsena, kaip jie turi reaguoti į esamą tvarką, kokie numatomi santykiai su kaimynais, ar svarstomas (ir kaip) mažumų klausimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antinacinė rezistencija; Demokratija; Ideologija; Karta; LF; LLKS; Pogrindžio spauda; Socialinė inžinerija; Utopija; VLIK; Anti-Nazi resistance; Democracy; Generation; Ideology; Lithuanian Freedom Fighter's Uninion; Lithuanian Front; Social Engineering; Supreme Lithuanian Liberation Committee; Underground press; Utopia.

ENThe aim of this article is to introduce the vision of Lithuania and ways to achieve statehood as presented by different Lithuanian underground publications of the Second World War. It also seeks to give a more detailed analysis of the content in the articles themselves, their contradictions, ideological principles, and attitudes towards the minorities. […] The main powers which made up the core of the VLIK were: the Lithuaninan Front, the Supreme Committee and Lithuaninan Freedom Fighters' Union. Looking through the press of those organizations, one can easily detect their visions of democratic Lithuania. As already mentioned, the ideas closest to the true nature of democracy belonged to the newspaper Nepriklausoma Lietuva (Independent Lithuania) published by the peasant-populists who belonged to the VLIK group. The newspaper Į laisvę (To Freedom) published by the Lithuaninan Front also proclaimed a democratic system; however, it was reformed in a way which noticeably digressed from the concept of democracy. The Front attempted to find a connection, though not very successfully, between democracy and socialist ideas; in the end, they suggested that the pluralism essential for democratic life be transformed to a mystified cult of unity and interests of the nation. The press of the Lithuaninan Freedom Fighters' Union published a great deal on contemporary issues, noting how the occupation authorities should he treated. Nonetheless, their publication, Apžvalga (Review) did not avoid ambiguous statements complicating the concept of a Lithuanian vision.On the one hand, the Lithuaninan Freedom Fighters' Union also stood for a democratic Lithuania; on the other hand, the expressions in some of the publications contradicted the values democracy. For instance, calling Germans the naujažydžiai ("New Jewry") could provoke hostility of both Germans, and Jews. The press of the youngest generation, Atžalynas (New Growth) and Baltija (Baltics) presented the most ambivalent vision of Lithuania: a democratic Lithuania which is a stranger to the parly system and disunity. The question whether democracy could be possible without pluralism was not even considered by the authors. Lithuania was to include Prussia since this supposedly was once Lithuanian land. According to the newspapers, Lithuania's future should be decided by politicians, diplomacy, and arms. All these projects were rather utopian and more akin to "social engineering", rather than to the creation of democracy. Finally, even as the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (VLIK) was formed (its title already implies the dimension of citizenship, rather than nationality), none of the proposed visions of Lithuania included the issue of minorities, nor was there a dialogue with other nationalities. This notwithstanding, the two former major Lithuanian minorities, the Jews and Poles, managed to attract the attention of the underground press, which spoke of Jews in a neutral vein, providing only the deplorable statistics on their massacres, while the Poles continued to be considered the potential enemies of Lithuania, the possible invaders of Vilnius. [From the publication]