LTKariniai veiksmai tarp Vidurio Lietuvos kariuomenės ir lietuvių dalinių oficialiai buvo nutraukti 1920 metų lapkričio 29 dieną. Pasirašytame protokole abi šalys sutiko sudaryti neutraliąją zoną išilgai visos lenkų-lietuvių sienos. Nustatyta demarkacinė linija šią zoną dalijo į lenkų ir į lietuvių pusę. Būsimą sieną turėjo nustatyti Tautų Sąjungos Karinės kontrolės komisijos taryba. Tuometinis sprendimas – demarkacinė linija išilgai neutraliosios zonos – funkcionavo ilgiau negu dvejus metus – iki 1923 m. vasario mėnesio. Demarkacinė linija buvo nustatyta neatsižvelgus j abiejų šalių etnografinius, ekonominius ar strateginius reikalavimus. Pagal 1920 m. lapkričio 29 d. sutartį neutraliosios zonos teritorijoje negalėjo reguliariai būti jokie kariuomenės daliniai. Žinoma, ne visada laikytasi nutarimų, ne kartą uždraustoje teritorijoje vyko kariuomenės dalinių operacijos. Lenkijos valstybinėse institucijose rastuose dokumentuose yra daugybė pavyzdžių, patvirtinančių nutarimo pažeidimus iš lietuvių pusės. Tačiau taip pat galima numanyti, kad nutarimą pažeidinėjo ir lenkai. 1923 m. kovo 15 dieną Ambasadorių Konferencija, remdamasi Versalio sutarties 87 straipsnio 3 paragrafu, pripažino Lenkijos rytinę sieną, nustatytą Rygos sutartimi, ir šiaurės rytų demarkacinę liniją kaip lenkų-lietuvių sieną. Nepaisant vėlesnių Lietuvos valdžios protestų, Tautų Sąjunga nepakeitė savo nutarimų, ir 1923 m. vasario mėnesį pažymėta linija išsilaikė iki 1939 m. rugsėjo.Reikšminiai žodžiai: Demarkacijos linija; Demarkacinė linija; E. Rydz - Smiglas; Lietuvių-lenkų santykiai; Lietuvos - Lenkijos siena; Neutrali zona; P. Hymansas; Pasienis; Tautų Sąjunga; Vidurio Lietuva; Central Lithuania; Demarcation line; E. Rydz - Smigly; Frontier; Lithuanian-Polish relations; Neutral zone; P. Hymans; The League of Nations; The Polish - Lithuanian border.
ENThe warfare between the armed forces of Central Lithuania and Lithuanian military formations ended on 29 November, 1920. The cease-fire resulted in establishing a demarcation line and a neutral zone along the Polish-Lithuanian border. In Central Lithuania another military belt - the so-called cordon line - was set up in 1921. It was full of special control centres located in appointed places which were supposed to issue and verify travellers' documents, control and confiscate their goods, and finally search and arrest all the people suspected of acting against the country's safety. In the neutral zone, the Polish government established a special administrative unit that was responsible for ensuring public safety and forming a local government. The zone was nevertheless jeopardized by constant attacks of Lithuanian guerrilla units as well as anti- Polish propaganda. On 3 February, 1923, the League of Nations allowed both countries to form local governing bodies in the zone. The Polish government, which was tired of political unrest on the Polish- Lithuanian borderland, enthused over this decision. Since the government interpreted it as fixing the border between the two countries, the Polish military forces were sent to patrol it. On 15 March, 1923, the conference of ambassadors recognized the demarcation line as an official border between Poland and Lithuania. [text from author]