Inkorporuotojai prieš federalistus : Vilniaus lenkų pozicija dėl Józefo Piłsudskio politikos (1919 m. balandis - 1920 m. liepa

LT1919 m. gegužę įkurtos Civilinės rytų žemių valdybos problematika yra tiesiogiai susijusi su Vidurio Lietuvos atsiradimu ir raida. Vilniaus lenkų pozicija dėl federacinio projekto susiformavo po to, kai 1919 m. balandį miestą užėmęs maršalas J. Pilsudskis paskelbė atsišaukimą „Į buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečius“. Vilniaus lenkai abejingai reagavo į kairiosios J. Moraczewskio vyriausybės sudarymą ir su pirmuoju nepriklausomos Lenkijos Respublikos ministrų kabinetu neužmezgė jokių ryšių. J. Pilsudskio bendražygiams sunkiai sekėsi įtikinti Vilniaus ir jo apylinkių lenkų tautybės gyventojus federacinio projekto privalumu. Laikinoji lenkų tautinė taryba Lietuvoje taip pat nesutiko su J. Pilsudskio planais, kad būtinas referendumas, kurio metu Rytų civilinės valdybos apimtų teritorijų gyventojai išreikštų savo santykį su Lenkijos valstybe; apie tai garsiai kalbėta spaudoje. Antifederacinės Vilniaus lenkų nuotaikos nesusilpnėjo ir Vidurio Lietuvos laikotarpiu. J. Pilsudskis ir jo artimiausi bendradarbiai privalėjo atsižvelgti ne tik į neigiamas Lietuvos Respublikos vyriausybės ir tarptautinės bendruomenės reakcijas, bet ir į antifederacinę vilniečių lenkų poziciją. Sujungti tautas būtų galėję buvusios LDK teritorijoje gyvenantys lenkai, jeigu jų atstovai būtų vienodai vertinę tiek besikuriančią Lenkiją, tiek Lietuvą. Tačiau atsitiko priešingai – Lietuvos, panašiai kaip ir Baltarusijos bei Ukrainos, lenkų bendruomenės nariai atliko separatoriaus vaidmenį tarp Lenkijos ir palei jos rytinę sieną besivystančių kaimyninių tautinių valstybių.Reikšminiai žodžiai: Federalistai; Federalizmas; Inkorporuotojai; Juzefas Pilsudskis; Lenkai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių-lenkų santykiai; Pilsudskis, Juzefas; Stefanija Jablonska, Ježis Osmalovskis; Vidurio Lietuva; Vilnius; Central Lithuania; Federalism; Federalists; Integrationists; Jozef Pilsudski; Lithuanian-Polish relations; Pilsudski, Jozef; Poles; Stefanija Jablonska, Jerzi Osmalowski; Vilnius; Wilno.

ENThe problems of the Civil Authority of Eastern Territory, which was established in May 1919, are directly related to the rise and development of Central Lithuania. Vilnius‘ Poles had formed their attitude towards the federal project after marshal Józef Klemens Piłsudski took over the city in April 1919, and announced the proclamation “To the Inhabitants of the Former Grand Duchy of Lithuania” (hereinafter GDL). Vilnius’ Poles reacted indifferently to the formation of Jędrzej Edward Moraczewski’s left government and did not enter into any relations with the first Ministry of the independent Republic of Poland. J. Piłsudski’s comrades struggled in convincing Polish residents in Vilnius and its suburbs that federal project had a lot of strengths. The Temporary Polish National Council in Lithuania also disagreed with J. Piłsudski that a referendum is necessary. During referendum, the residents of the territories, possessed by the Eastern Civil Authority, could express their relationship with the state of Poland. This was loudly reported in the press. Anti-federal spirit of Vilnius’ Poles did not weaken in the time of Central Lithuania. J. Piłsudski and his closest collaborators had to take into consideration not only the negative reactions of the government of the Republic of Lithuania and international community, but also anti-federal position of Vilnius’ Poles. The Poles, who lived in the territory of the former GDL, could have united the nations if their representatives would have equally appreciated both emerging Poland and Lithuania. However, the opposite happened – members of Polish community in Lithuania, similar as in Belarus and Ukraine, played a role of a separator between Poland and newly-forming neighbor states along the Eastern border of Poland.