Artistiškumas - mokytojo kūrybinės individualybės komponentas

LTŠiame straipsnyje rašoma apie pedagogo kūrybiškumo komponentą – artistiškumą. Nurodoma, jog ugdymo pamatas – bendravimas ir tik jam palankiai susiklosčius atsiranda sąlygos pedagoginiam dialogui. Dialogo metu mokytojas, be pedagoginių priemonių, naudodamasis teatro priemonėmis – vizualiniu kontaktu, kalbos intonacijomis, ritmu, gestais, kitais kūno kalbos elementais, nuoširdžiai reikšdamas jausmus ir atskleisdamas vidines savo būsenas, išreikšdamas savąjį Aš – gali patraukti mokinių dėmesį, juos nustebinti, sužavėti siūlomomis vertybėmis ir paskatinti jas internalizuoti. Mokytojui tikslinga mokytis aktoriaus raiškos priemonių, nes aktoriaus ir mokytojo darbą vienija bendri bruožai: abiejų profesijų atstovai dirba su žmonėmis, turi bendrą tikslą pažadinti jų teigiamas emocijas, aktyvinti mintį, ugdyti kūrybiškumą, mokyti ir auklėti. [Iš leidinio]

ENThis article describes the component of the pedagogue’s creativity – the artistry. The article maintains that communication is the basis of education, and only in case of favourable communication the conditions for pedagogical dialogue arise. During the dialogue a teacher, in addition to the pedagogical tools, using the theatre means – visual contact, language intonations, rhythm, gestures, other body language elements, by sincerely expressing his feelings, and disclosing his inner states, by expressing his own “I" he attracts the attention of students, amazes with the offered values and encourages to internalise them. It is purposeful for the teacher to learn the means of expression of an actor, because the work of an actor and a teacher has some features in common: both of them work with people, both of them have a common goal of awakening the positive emotions, activating the mind, developing creativity, training and educating.