Istorinė byla : POW narių teismas Kaune 1920 metais

LTLenkų karinė organizacija – Polska Organizacja Wojskowa (POW) – planavo nuversti Lietuvos vyriausybę ir, suformavus prolenkišką vyriausybę, besąlygiškai prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Tačiau planai liko neįgyvendinti, nes prasidėjo POW narių areštai. Tokioje padėtyje prezidento A. Smetonos neryžtingumas gerokai suvaržė ministro pirmininko M. Sleževičiaus veiksmus. Pirmieji areštai vyko chaotiškai; suiminėjami buvo visi žinomesni vietos lenkų veikėjai. Tačiau, paskutinę rugsėjo savaitę padėtis pasikeitė, kai su P.Vrubliausko-Daukanto pagalba buvo gauti kai kurie organizacijos dokumentai iš Vilniaus, o Kaune rastas POW archyvas ir šifro raktas. Visi areštuotieji atsisakė pripažinti priklausymą organizacijai. Kaligrafijos ekspertai turėjo atlikti suimtųjų lenkų rašysenos analizę. Lenkijos šaltiniai nurodo, kad Lietuvos nacionalinio saugumo pareigūnai blogai elgėsi su suimtaisiais. Lietuviški šaltiniai nepaneigia, kad kai kurie suimamieji buvo mušami, tačiau nesuteikia pagrindo rašyti apie kankinimus, o ir pačius mušimus laiko išimtiniais atvejais. 1920 m. gruodžio 14-24 dienomis Kaune vyko POW narių teismas. Tuo metu veikė 1903 m. Rusijos imperijos baudžiamasis kodeksas.POW nariai apkaltinti bandymu nuversti esamą vyriausybę, valstybės išdavimu ir sukilimo rengimu. Dabar kaltinami ir jų gynėjai (tarp pastarųjų buvo Adolfas Grajevskis, pagarsėjęs teisine erudicija) ėmė akcentuoti du momentus: pirma – savo veiksmais jie siekę sukurti nepriklausomą istorinę Lietuvą; antra – jie kovoję ne prieš Lietuvos nepriklausomybę, tik prieš provokišką vyriausybę. Aštuoni asmenys buvo nubausti iki gyvos galvos, kiti – įkalinti įvairiais laikotarpiais. Pirmosios nuteistųjų apeliacijos parašytos 1921 m. vasario mėn. 1922 m. pabaigoje, Vakarų šalims de jure pripažinus Lietuvą, išlaisvinta dauguma nuteistųjų. P. Vrubliauskas-Daukantas, padėjęs atskleisti POW narius, netapo Lietuvos nacionaliniu didvyriu. Viena iš priežasčių, greičiausiai, buvo ta, kad jam buvo keletą kartų sumokėta. Tačiau sunku pasakyti, ar jo veikla rėmėsi patriotizmu, ar pragmatiniu skaičiavimu. Nepavykęs POW perversmas sustiprino nuomonę, kad lenkai yra didžiausi Lietuvos nepriklausomybės priešai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Armijos teismas; Kaunas; Lenkų karinė organizacija; Lietuvių-lenkų santykiai; Lietuvos ir Lenkijos konfliktas; POW; POW narių teismas; Peoviakai; Sukilimas; Army court; Kaunas; Lithuanian-Polish conflict; Lithuanian-Polish relations; POW; Polish military organization; Proceedings against the members of POW; Uprising.

ENThe Polish military organization Polska Organizacija Wojskowa (POW) was planning a political takeover in Lithuania with the aim to form a pro-Polish government and then make a federation with Poland. Yet it was not able to implement its plan, since at the end of August, 1919, arrests of POW members began. In this situation the irresolution of President Smetona was encumbering the actions of Prime Minister Sleževičius. The first arrests were chaotic; more and more famous Lithuanian Poles were being arrested. In the last week of September, however, the situation changed: certain documents of this Polish organization were obtained in Vilnius with the help of Petras Vrubliauskas-Daukantas, and the POW archives and the key to the cipher were found in Kaunas. Yet all the arrested denied that they were members of the organization. Calligraphy experts had to analyse the handwritings of the arrested Poles. The Polish sources point out that the Lithuanian national security officers were ill-treating the arrested. The Lithuanian sources do not deny that some of the arrested were beaten, but they say nothing about torturing; the instances of beating, on the other hand, were just separate cases. POW members were tried by the Lithuanian army court on December 14-24, 1920. At that time, the functioning penal code was that of the Russian Empire of the year 1903.The POW members were accused of an attempted overthrow of the existing system of government, high treason and revolt. In court, both the defendants and their defenders (among the latter was the highly-qualified barrister Adolfas Grajevskis) stressed two important aspects: first, they had been fighting for independent historical Lithuania; second, they were not against independent Lithuania but against its pro-German government. Eight people found quilty got life sentence; others were sentenced to imprisonment for different periods of time. The first appeals of the sentenced POW members were written in February, 1921. At the end of 1922, when the Western countries recognized Lithuania de jure, the majority of the convicts were released. Vrubliauskas-Daukantas, who had helped to disclose the POW members, did not become a Lithuanian national hero. One of the reasons was probably the fact that he had got remuneration several times. It is difficult, therefore, to say whether his activities were based on patriotism or pragmatic calculations. The aborted revolt strengthened the opinion that the Poles were the greatest enemies of Lithuania's independence. [text from author]