Realizuojant federacijos idėją : Vidurio Lietuvos genezė. Kitokia versija

LTLietuviškoje sąmonėje Vidurio Lietuvos atsiradimas traktuojamas vienprasmiškai – Lenkija dar 1919 m. neteisėtai užgrobė lietuvių sostinę Vilnių. Tuo tarpu įprastoje lenkiškoje anuometinių įvykių interpretacijoje pabrėžiama tai, kad lietuvių pretenzijos į Vilnių buvo nepagrįstos. Daug rečiau nurodomi tikri motyvai, kuriais 1920 m. rudenį vadovavosi pagrindiniai Vidurio Lietuvos kūrėjai ir pirmieji vadovai. Maršalo J. Pilsudskio planuose Vidurio Lietuvos sukūrimas buvo paskutinė galimybė įkurti federaciją. Pagal šį sumanymą istorinė Lietuva turėjo būti sudaryta iš trijų kantonų: Kauno Lietuvos (Lietuvos Respublikos), Minsko Lietuvos (Baltarusijos) ir Vidurio Lietuvos su jos centru Vilniumi, kuriame daugiausia gyveno lenkai. Ateityje visa Lietuva turėjo būti suvienyta. Vidurio Lietuvos sukūrimas buvo pirmas žingsnis įgyvendinat minėtą koncepciją. Buvo tikimasi, kad Kauno Lietuva (Lietuvos Respublika) neatsisakys Vilniaus, todėl eis į kompromisą su Vilniaus lenkais. Pilsudskio bendrininkai tvirtino, kad Kaunas daug lengviau bendradarbiaus su nepriklausomu Vilniumi nei Varšuva. Didžioji Vilniaus–Kauno Lietuva turėjo atspindėti kitokios kokybės politiką. Šios koncepcijos kūrėjai, laikantys save Lietuvos patriotais, pabrėžė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turi būti nepriklausoma ir taip pradėti visiškai naujus, lygiateisius santykius su Lenkija. J. Pilsudskio federacijos koncepcijos žlugimą nulėmė Lietuvos Respublikos atsisakymas bendradarbiauti su Vidurio Lietuva ir lenkų siekis Vilnių prijungti prie Lenkijos.Reikšminiai žodžiai: "Vidurio Lietuva"; Federacija; Federacijos idėja; Inkorporacija; J. Pilsudskis; L. Želigovskis; Laikinoji valdymo komisija; Vidurio Lietuva; Vilniaus kraštas; 'Central Lithuania''; Central Lithuania; Federal idea; Federation; Incorporation; J. Pilsudski; L. Zeligowski; Temporary Governmental Commission; Vilnius region.

ENThe emergence of Central Lithuania is considered unambiguously in Lithuanian consciousness – Poland illegally occupied Lithuania‘s capital Vilnius in 1919. Meanwhile, the usual Polish interpretation of events of that time emphasizes that Lithuania‘s claims regarding Vilnius were baseless. The true motives of the main creators and the first leaders of Central Lithuania, who followed them in the autumn of 1920, are rarely identified. The creation of Central Lithuania was the last chance to establish a federation in the plans of marshal Józef Piłsudski. According to this scheme, historical Lithuania had to be made up of the three cantons: Lithuania of Kaunas (the Republic of Lithuania), Lithuania of Minsk (Belarus) and Central Lithuania with Vilnius as its center, inhabited mostly by Poles. In the future, the whole Lithuania had to be united. The creation of Central Lithuania was the first step in the implementation of the above-mentioned conception. It was expected that Lithuania of Kaunas (the Republic of Lithuania) would not resign Vilnius, so it would agree a compromise with Vilnius’ Poles. J. Piłsudski’s confederates claimed that Kaunas will much easily collaborate with independent Vilnius rather than Warsaw. The Great Lithuania of Vilnius-Kaunas had to reflect a policy of a different quality. The creators of this conception, who considered themselves the patriots of Lithuania, emphasized that the Grand Duchy of Lithuania must be independent and thus start completely new and equal relations with Poland. The failure of J. Piłsudski’s federation conception was determined by the Republic of Lithuania’s refusal to cooperate with Central Lithuania and the objective of the Poles to annex Vilnius to Poland.