Marginalaus teatro formos : Beno Šarkos "Gliukai"

LTPakitus socialinės tikrovės sampratai, visuomeninėse, kultūrinėse bei meninėse sferose imama nagrinėti marginalo sąvoka ir su ja susijusios problemos. Šis terminas apibūdina individą, procesą ar reiškinį, neatitinkantį nustatytų, pastovių ir stereotipinių normų. Su marginalo terminu galima sieti įvairius, ligi šiol plačiai netyrinėtus ar net ignoruotus teatrinius reiškinius, neatitinkančius tradicinio teatro apibrėžimo ir atsidūrusius teatrinėje periferijoje. Lietuvoje netradicinių, marginalumo aspektu nagrinėtinų teatrų nėra daug. Vienas iš tokių yra režisieriaus Beno Šarkos įkurti „Gliukai“. Režisieriaus kūrybą galima apibūdinti kaip nestandartinę, kuri geriausiai atsiskleidžia sociokultūriniame marginalumo kontekste. Jo spektakliai pasižymi netradicine struktūra, savitomis teatrinės raiškos priemonėmis, įdomaus pasaulio kūrimu ir jame egzistuojančių personažų atskleidimu. Itin skiriasi scenografijos, netradicinės erdvės parinkimas, savitas aktoriaus santykis su publika. Režisierius atsisako tradicinio dramaturgijos naudojimo, vietoj to renkasi nedramaturginę literatūrinę medžiagą, akcentuoja spektaklio vizualumą. B. Šarka, egzistuodamas periferijoje, netradiciniais spektakliais kuria marginalų teatrą. Jam kaip individui, priklausančiam tradicinei visuomenei, „primetamas“ netradicinis identitetas, jis atsiduria už normalizuotos socialinės visuomenės ribų. Režisieriaus kūryba geriausiai atsiskleidžia analizuojant ją sociokultūriniame marginalumo kontekste, akcentuojant netradicines teatrinės raiškos priemones.Reikšminiai žodžiai: Benas Šarka; Gliukų tetras; Lytiškumas; Marginalijos; Netradicinis ir marginalus teatras; Tradicinis teatras; Vaidmuo; Benas Šarka; Gender; Marginalia; Non-traditional and marginal theater; Role; Theatre Gliukai; Traditional Theatre.

ENIn modern society, the perception of the social, cultural and artistic phenomena is changing. Certain social, cultural and artistic aspects, which have not been researched for a long time, become the focus of attention. Marginal phenomena become important and urgent. The experimental theater influenced different kinds of theater. The term "marginal" links different theatrical phenomena which | have not been extensively researched. Examples of | the non-traditional and marginal theaters in Lithuania are not numerous. One such example could be the Theater of Gliukai which was founded by Benas Šarka. The works of Šarka can be characterized as original and non-traditional. The best way to analyze them is to choose the marginal context of social-cultural life. Non-traditional structure, original use of theatrical elements of expression, and interesting creation of the world of performance are the characteristic features of the works of Šarka. The director does not use traditional dramaturgy: the visual side of the performance is more important. The theater of Šarka could be called marginal because of the non-traditional use of dramaturgy, scenography, theatrical space, different relation with spectator and the themes of the performance. It is important to emphasize the marginal identity of the author and the characters of the performance. [text from author]