Tautos dvasia, širdies kalba : Vydūno teatro vizija

LTVydūnas – vienintelis lietuvių teatro menininkas, kūręs dramos kūrinius ir pats juos režisavęs. Šio dramaturgo ir režisieriaus kūrybinė biografija apima beveik keturis dešimtmečius. Pirmoji drama – „Pasiilgimas Veldėtojo“ – pastatyta su Tilžės Giedotojų draugijos vaidintojais 1899 m. Vydūnas, gyvendamas Mažojoje Lietuvoje, studijuodamas Vokietijos universitetuose, mokėdamas daugelį užsienio kalbų, buvo arčiau Europos teatro naujovių, nei daugelis Lietuvos teatro menininkų. Lietuvių dramaturgijos istorijoje Vydūno kūryba apibendrinama filosofinės dramos sąvoka. Vyraujanti jo filosofijos ir draminės kūrybos tema – žmogaus sąmoningėjimo procesas, suvokiamas kaip žmogaus sau, tautai, žmonijai idėjų įprasminimas. Tačiau dramose nesiribojama tik dialogine ar monologine, t. y. verbaline, literatūrine filosofinių idėjų raiška. Dramų remarkos liudija, kad Vydūnui itin rūpėjo teatro kalbos priemonės, įgalinančios kūrinio idėjas kuo įtaigiau perteikti scenoje. Šio straipsnio tikslas – bendriausiais bruožais rekonstruoti Vydūno draminių kūrinių tekstuose užfiksuotą teatro viziją, pagrindinius teatro kalbos elementus. Straipsnyje pratęsiami autorės monografijoje „Vydūno dramaturgija“ (2000) pradėti tekstų tyrinėjimai, todėl dramaturgijos fenomeną apibendrinantys teiginiai išsamiau nemotyvuojami. Vydūno teatro vizija rekonstruojama konkretizuojant ir susisteminant dramos teksto (siužeto, draminių situacijų, personažų kalbos) sąsajas su vizualine (scenovaizdis, apšvietimas, etc.), akustine (muzika, kalbos, kitų garsų dinamika) kūrinio idėjos raiška.Reikšminiai žodžiai: Dramaturgija; Eksperimentas; Europos teatras; Lietuvių teatras; Menų sintezė; Vydūnas (Wilhelm Storost; Vilhelmas Storostas, Storosta); European theatre; Experiment; Lithuanian theatre; Playwriting; Synthesis of Arts; Vydūnas.

ENIn this article, the theatrical vision stated in the remarks of dramatic texts by Vydūnas is reconstructed. Nearly four decades Vydūnas, together with amateur actors from Tilsit Chanters Society, staged his dramas and created a very distinctive theatrical language. The theatrical vision of Vydūnas is reconstructed through putting the links between dramatic text (subject, dramatic situations, language of personages), visual expression (scenography, stage illumination, costume, properties) and acoustic expression (music, dynamics of talking and other sounds) of the idea into both concrete and systematic way. In this article, the conclusion is drawn that the theatrical vision of Vydūnas was very close to the experiments in European theatres at the beginning of the 20th century; in the context of Lithuanian theatre of the time, Vydūnas' theatrical investigations are exclusive because of the innovative synthesis of equal elements of performance such as language, scenography, music, and stage motion (choreography). [text from author]