Didžiosios Lietuvos ir Prūsų Lietuvos kontaktai XVI a. pabaigoje - XVII a.

LTKultūriniai saitai tiriami, kaip kultūrų santykių problemos dalis. Nagrinėjami Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos miesto bei apskrities kontaktai, į kuriuos žvelgiama, kaip į visuomenines sąlygas kultūrų komunikacijai. Remiantis buvusio Karaliaučiaus archyvo dokumentais ir naujausiais istorikų darbais, nagrinėjami ūkiniai, prekybiniai kontaktai, susidarantys kasmetinėse mugėse, metiniuose ir savaitiniuose turguose, lygerių institucija, dvarų prekyba. Preinama išvados, kad abiejose valstybėse formavosi viena kitą papildanti ūkio sankloda. Tiriami kultūriniai kontaktai tikybos srityje (lietuvių kunigo institucija Prūsijos Kunigaikštystėje, bendradarbiavimas rengiant raštiją lietuvių kalba ir kt.). Prieinama išvadų, kad per XVI–XVII a. išliko saitai, kuriuos palaikė bendri kultūros pagrindai: valstiečių bendruomenėje vyravusios bendros liaudies kultūros, gyvenimo būdo formos (bendri papročiai, pasaulėvaizdis, kalba ir kt.), ta pati valstiečių ir dalies miestelėnų kalba abipus politinės sienos kūrė abipusio paveikumo zoną; kultūrinė ir bažnytinė Prūsijos Kunigaikštystės politika buvo formuojama kultūrų sąveikos sąlygomis, atsižvelgiant į Lietuvos DK vykusius procesus, o Lietuvos DK ne vienas kultūros reiškinys formavosi veikiamas Prūsijos Kunigaikštystės kultūros procesų. Prūsijos bažnytinės bei valstybinės valdžios politiką tikybos plotmėje veikė XVI–XVII a. besiklostanti tikybinė situacija Lietuvos DK. Didžiosios Lietuvos ir Prūsų Lietuvos visuomenės kontaktus tebelėmė didžiosios visuomenės dalies bendri etninės kultūros bruožai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didžioji Lietuva; Prūsija; Prūsai; Klaipėda; Kontaktai; The Great Lithuania; Prussia; Prussians; Klaipėda; Contacts.

ENCultural links are investigated as a part of the problem of cultural relations. Contacts between Lithuania and Klaipėda town and district are studied, which are treated as public conditions for cultural communication. On the basis of the former Karaliaučius archive and new works of the historians, economic and trade contacts, which formed at annual fairs, annual and weekly markets, trade of estates are investigated. The conclusion is drawn that the economic structure supplementing one another formed in both states. Cultural contacts in the sphere of religion (institution of the Lithuanian priest in the Prussian Principality, co-operation in preparing writings in the Lithuanian language, etc.) are studied. The conclusion is drawn that during the 16th – the 17th century the links survived, which were supported by common cultural fundamentals: common forms of folk culture and lifestyle that prevailed in the community of peasants (common customs, the world outlook, the language, etc.), the same language of peasants and a part of town dwellers on both sides of the political boarder created the zone of mutual influence; the cultural and church policy of the Prussian Principality was formulated under the conditions of cultural interaction taking into account processes that took place in the Grand Duchy of Lithuania, and in the Great Duchy of Lithuania many cultural phenomena were formed under the influence of cultural processes of the Prussian Principality. Common features of ethnic culture of a larger part of society further determined contacts between society of Lithuania and Prussian Lithuania.