"Naujosios Romuvos" trajektorija : nuo tautos vienybės projekto iki kultūrinės saviizoliacijos

LT„Naujoji Romuva“ – brandžiausias kultūros žurnalas nepriklausomoje Lietuvoje. Juozo Keliuočio redaguotas leidinys virto savotišku mitu, kuris gyvavo ir tebegyvuoja nekritiško požiūrio dėka. Atokus žvilgsnis skatina susimąstyti, ar „Naujoji Romuva“ išties sukėlė oponuojantį režimui judėjimą. Platesnis paties žurnalo ir jo aplinkos puoselėtų idėjų tyrimas padeda geriau suprasti kultūros leidinio pobūdį ir valdžios požiūrį į kultūrą. Romuviečiai XX a. ketvirtame dešimtmetyje buvo įtakingiausias Lietuvos intelektualų sambūris, kuris formavo tautinės kultūros diskursą. Autoritarinis režimas nebandė susilpninti jų įtakos. Romuviečių politinės pažiūros buvo ir liko artimos režimui. Jų propaguojamos asmenybės, teigiančios tautos vienijimąsi tautinės kultūros kūrimo labui, įvaizdis atitiko režimo lūkesčius. Valdžiai buvo paranku, kad tokia tautos konsolidavimo iniciatyva kilo iš katalikų inteligentijos. Režimas su niekuo nesidalijo įtakos monopoliu švietimui ir kultūrai, todėl romuviečių iškeltą kultūrinės autonomijos reikalavimą palaikė krikščionių demokratų noru atgauti ir sustiprinti prarastą savo politinę įtaką. Romuviečiai tikėjosi, kad pavyks sėkmingai įgyvendinti tautinės kultūros modernizavimo programą ir bus išvengta neigiamų šios modernizacijos padarinių tada, jei modernizacija bus patikėta dominuojančios etninės bendruomenės atstovams. Pastangos atkakliai ginti tautinės kultūros tyrumą buvo itin savalaikės ir parankios režimui, nors tokia laikysena skatino įtariai žiūrėti į kitataučius bei Vakarus ir stūmė „Naujosios Romuvos“ žurnalą kultūrinės saviizoliacijos link.Reikšminiai žodžiai: Jaunieji katalikai; Juozas Keliuotis; Katalikų inteligentija; Kultūrinis uždarumas; 20 amžius; Nacionalizmas; Spauda; Tautinė tapatybė; Catholic Intelligentsia; Cultural Closure; Juozas Keliuotis; 20th century; National Identity; Nationalism; Publications; Young Catholics.

EN“Naujoji Romuva” [The New Romuva] is independent Lithuania’s most mature cultural journal. The publication (edited by Juozas Keliuotis) had become a particular myth, which survived and still exists due to uncritical approach. We can wonder if the magazine really caused the movement opposing the regime. The broader study of the magazine and cherished ideas of its environment help to understand cultural publication’s nature and government’s attitude to culture. Romuva’s residents were the most influential gathering of Lithuanian intellectuals in the 4th decade of the 20th c., who formed national discourse of culture. The authoritarian regime did not attempt to weaken their influence. Political positions of people remained close to the regime. They promoted the image of an individual, who claimed that a nation should unite for the creation of national culture, and this matched the regime’s expectations. It was handy for the government that such initiative of nation’s consolidation came from the Catholic intelligentsia. The regime did not share the influence on the education and culture’s monopoly with anyone, so it thought that demand for cultural autonomy, which was raised by Romuva’s people, was the intention of Christian Democrats to regain and strengthen their lost political influence. The residents expected to succeed in the successful implementation of national culture’s modernization program and to avoid the negative consequences of this modernization when it will be entrusted to the representatives of the dominant ethnic community. The efforts to insistently defend the purity of national culture were very timely and handy for the regime, although such attitude encouraged suspicion of foreigners and the West, and pushed the magazine towards cultural self-isolation.