LTStraipsnyje nagrinėjama viena iš žymėtų išreikšto heterogeniškumo formų - tiesioginė kalba. Analizės tikslas - aptarti pagrindinius tiesioginės kalbos bruožus, tirti šnekamosios kalbos vartojimą ir vaidmenį lietuvių ir prancūzų informacijos ir komentaro žanrų politinių straipsnių tiesioginėje kalboje, funkcinių stilių derinimą ir nustatyti dabartinės politinės spaudos tendencijas, leidinių skirtumus, sociokultūrines ypatybes. Darbui atlikti naudojamas daugiau kaip 1000000 žodžių specialusis lyginamasis tekstynas, sudarytas iš Lietuvos ryto, Lietuvos žinių, Liberation ir Le monde informacijos bei komentaro žanrų politinių straipsnių remiantis reprezentatyvumo, teminio ir probleminio panašumo, pragmatiškumo kriterijais. Tekstynas tiriamas atliekant kompiuterinę statistinę analizę ir taikant aprašomąjį lyginamąjį metodą.Reikšminiai žodžiai: Citata; Funkcinis stilius; Lyginamasis tekstynas; Sakytinė kalba; Tiesioginė kalba; Šnekamoji kalba; Colloquial; Comparative corpus; Comparative language corpus; Direct speech; Functional style; Quatation; Quote; Spoken language.
ENContemporary texts in press tend to be heterogeneous. There are plenty of quotations, direct and indirect speech, references, allusions, etc. Marked and unmarked forms of heterogeneity complement the text, render novelty and originality to expression. The article deals with one of marked forms of expressed heterogeneity - direct speech. The aim of the analysis is to discuss the main features of direct speech; to analyze the usage and role of spoken language as well as agreement of functional styles in direct speech of Lithuanian and French political articles of information and comment genres; to determine the tendencies in contemporary political press, differences in publications, and social-cultural peculiarities. To carry out the work, a special comparative corpus, containing more than 1000000 words, was compiled. It was created using the political articles of information and comment genres, printed in Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Liberation and Le monde, following the criteria of presentability, thematic and problematic similarity, and pragmatism. [text from author]