Pasipriešinimo židiniai : pogrindinė spauda 1944-1987

LTApie lietuviškosios karinės rezistencijos ir disidentinės spaudos leidybą parašyta ne viena studija. Šias chronologiškai ir faktografiškai skirtingas tos pačios temos dalis jungia viena bendrybė – slaptas spausdintas lietuviškas žodis, kuris turėjo pasipriešinti okupacinės valdžios propagandai ir ideologinei indoktrinacijai. Šio straipsnio tikslas – apibūdinti laisvosios pogrindinės spaudos raidą atskleidžiant tos spaudos misiją kaip būtinąją lietuviškojo pasipriešinimo judėjimo dalį. Šaltinių bazė paremta Lietuvos ypatingojo archyvo ir Genocido aukų muziejaus fonduose saugomais pogrindžio leidinių pavyzdžiais ir sovietinio saugumo vestomis operatyvinėmis bei baudžiamosiomis bylomis. Šie šaltiniai atspindi vieną pagrindinių Lietuvą okupavusios valstybės kovos su laisva spauda metodų: represijos buvo taikomos vienodai, nepriklausomai nuo pogrindžio leidinio krypties, periodiškumo, tiražo. Straipsnis baigiamas šiomis išvadomis: pirma, skiriantis karinės rezistencinės ir disidentinės pogrindinės spaudos leidybos sąlygoms, buvo išlaikyta ta pati nepriklausomos, necenzūruojamos, pogrindinės spaudos misija pasipriešinti okupacinės spaudos propagandai ir ideologinei prievartai; antra, siekiant atsispirti nutautinimui, išlaikyti tradicines tautines vertybes, istorinę atmintį, tikėjimą, atmesti valdžios brukamą gyvenseną, ginti žmogaus teises, ši spauda atspindėjo realius gyvenimo reiškinius; trečia, pogrindinės spaudos atlikta informacinė misija veikė visuomenės sąmonėjimą, ugdė pilietiškumą, mažino baimę ir abejingumą, padėjo geriau suvokti demokratinius principus.Reikšminiai žodžiai: Neginkluotas pasipriešinimas; Partizaninis pasipriešinimas sovietų režimui; Partizanų karas; Pasipriešinimas; Pogrindžio spauda; Sovietinis režimas; Querrilla war; Resistance; Soviet regime; The resistance to soviet regime; Unarmed resistance; Underground press; Unterground Press.

ENA few studies have been written about the Lithuanian military resistance and publishing of dissident press. These chronologically and facto-graphically different parts of the same theme are connected by one common generality – a secretly printed Lithuanian word, which had to resist the propaganda of occupational government and its ideological indoctrination. The goal of this article is to describe the development of free underground press, revealing the mission of the press as the necessary part of Lithuanian resistance movement. The database of the sources is based on the samples of underground publications, operational and criminal cases, conducted by Soviet security, stored in the funds of Lithuanian Special Archives and in the Museum of Genocide Victims. These sources reflect one of the main methods how the country, that occupied Lithuania, fought with free press: repressions were applied equally, regardless of tendency, periodicity and circulation of the underground publication. The article ends with the following conclusions: firstly, in differing release conditions for military resistant and dissident underground press, the same mission of independent, uncensored, underground press was maintained to resist the propaganda of occupational press and ideological violence; secondly, in order to resist denationalization, to keep the traditional national values, historical memory and faith, to reject the lifestyle foisted by the government, to protect human rights, this press reflected the real phenomena of life; thirdly, the informational mission of underground press influenced society‘s consciousness, nurtured citizenship, reduced fear and indifference, helped to better understand democratic principles.