Zur Frage der neuartigen Komposita im Deutschen und im Litauischen

• Apie naujuosius dūrinius vokiečių ir lietuvių kalbose
• On new compounds in German and Lithuanian languages

LTStraipsnyje nagrinėjamos ir tarpkultūriniu aspektu gretinamos kai kurios sudurtinių žodžių – naujadarų ir okazinių dūrinių – vartosenos tendencijos vokiečių ir lietuvių spaudos bei naujųjų medijų kalbose. Tiek vokiečių, tiek lietuvių kalba dabartiniame raidos etape sparčiai kinta ir įgyja naujų formų, yra veikiamos kitų kalbų, joms būdingi globalizavimo ir internacionalizavimo procesai. Spaudos bei naujųjų medijų diskurso kalba greičiausiai atspindi politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius visuomenės gyvenimo pokyčius, joje gausu naujadarų, okazinių darinių. Šioms kalbos atmainoms taip pat būdingi sakytinės kalbos požymiai, nes dažnai internete rašoma taip, kaip kalbama. Vokiečių interneto kalboje ypač paplitę okaziniai daiktavardiniai dūriniai, sujungti brūkšneliais, vadinamieji „Bindestrichkomposita“. Straipsnyje apžvelgiami dažnai pasitaikantys tokių dūrinių struktūriniai modeliai, gausiai pateikiama pavyzdžių. Lietuvių kalboje dūrinių vartojimas, palyginti su vokiečių kalba, nėra toks aktyvus. Tačiau spaudos ir elektroninio diskurso kalboje naujieji dūriniai taip pat gana sparčiai plinta. Tai rodo kalbos kūrybines galias, lankstumą. Vokiečių kalboje pastaraisiais dešimtmečiais labai aktyviai vartojami sudurtiniai žodžiai su svetimų kalbų komponentais, dažnai kilusiais iš graikų ir lotynų kalbų. Šie dėmenys apibrėžiami kaip konfiksai. Lietuvių kalboje taip pat nuolat daugėja dūrinių su nelietuviškos kilmės komponentais. Straipsnyje palyginamas šių dūrinių vartojimas vokiečių ir lietuvių kalbose, išryškinami panašumai ir skirtumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dūriniai su svetimų kalbų komponentais; Gretinamoji lingvistika; Naujadarai; Okaziniai dūriniai; Spaudos ir naujųjų medijų kalba; Tarpkultūriniai kalbų naujadarai; Tarpkultūrinis kalbų gretinimas; An intercultural comparison of languages; Compounds with foreign language components; Compounds with foreign word components; Contrastive linguistics; Intercultural linguistic neologisms; Language of new media and press; Language of press and new media; Neologisms; Occasional compounds.

ENIn the present article, the usage patterns of compound neologisms and occasional compounds in German and Lithuanian media languages of the press and new medium are analysed and compared in terms of intercultural aspects. In the current development stage, German and Lithuanian languages undergo rapid changes, acquire new forms and are constantly affected by other languages. Furthermore, they experience processes of globalization and internationalization. The discourse of the press and new medium is the most instant reflection of political, economical, social and cultural changes in public life. It is rich with neologisms and occasional compounds. As written language on the Internet resembles spoken language, these language varieties are said to demonstrate characteristics of a spoken language. "Bindestrichkomposita" - hyphenated occasional compound nouns - are widely used in German Internet language. The article overviews common structural models of such compounds and provides a lot of examples of their usage. Such compounds in Lithuanian language are not so common in comparison to German; however, their rapid spread and derivation is also apparent in Lithuanian press and electronic discourse. This reflects flexibility and creative potential of a language. In recent decades in German language, there has been an active use of compounds which have foreign word components, often deriving from Greek and Latin languages. Similarly, in Lithuanian language, an increasing number of compounds with foreign word components can be identified. The study compares the use of these compounds in German and Lithuanian languages by highlighting similarities and differences. [From the publication]

• Lietuvių kalba ir sociokultūriniai veiksniai / Vida Rudaitienė. Žmogus ir žodis. 2011, 3, p. 40-49.
• Transporto terminijos vartosenos internete lyginamoji analizė / Angelika Petrėtienė, Saulius Rinkevičius. Santalka. 2006, t. 14, Nr. 4, p. 35-44.