Gabių vaikų ugdymo formų ir metodų įvairovė
LTUgdymo turinio koregavimas (pritaikymas) kiekvienam vaikui pagal jo gebėjimus – jau įprastas reiškinys Lietuvoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad dažniausiai tai taikoma vaikams su specialiaisiais poreikiais, t. y. turintiems tam tikrų problemų, ugdyti. Ypatingų gebėjimų, „nestandartiniai“ vaikai paliekami nuošalyje, nes pedagogui pritrūksta laiko ne tik ugdymui individualizuoti, bet ir diferencijuoti. Mokytojo vaidmuo visame ugdymo procese yra gana svarbus, tačiau būtent pradinėje mokykloje jis ypač sureikšminamas. Todėl nuo pedagogo kompetencijos bei asmenybės savybių priklauso tinkamas metodų parinkimas su maksimaliu efektyvumu konkrečiam vaikui. Šiuo tikslu mokytojui būtina turėti pakankamai psichologinės ir pedagoginės informacijos apie gabius vaikus. Pedagogų rengimo institucijose bei mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose tokios informacijos suteikiama labai mažai. Straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – išanalizuoti įvairioje mokslinėje literatūroje aprašomas gabiųjų moksleivių ugdymo formas ir metodus. Tyrimo objektas – gabių vaikų ugdymo formos ir metodai, tiriami pradinių klasių moksleiviai. Tyrime taikoma metaanalizė ir naratyvinis metodas. Straipsnyje daroma išvada, kad gabių vaikų ugdymo formų tinkamumas Lietuvos pradinukams mažai tirtas, ir pažymima, kad labiausiai tinka ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas. Taip pat konstatuojama, kad neformalaus ugdymo galimybės nenuvertinamos, tačiau ši veiklos forma nepakankamai pritaikyta nagrinėjamam amžiaus tarpsniui.Reikšminiai žodžiai: Diferenciacija; Diferencijavimas; Gabus vaikas, gebėjimas, individualizavimas, diferencijavimas; Gagūs vaikai; Gebėjimas; Individualizavimas; Sodrinimas; Spartinimas; Turtinimas; Ability; Acceleration; Differentiation; Enrichment; Gifted child, ability, individualization, differentiation; Individualization.
ENThe correction (adjustment) of education content for each child based on their abilities is already a common phenomenon in Lithuania. The article draws attention that in most cases it is applicable to education of children with special needs, i.e. having certain problems. “Non-standard” children with special abilities are being sidelined, because teachers run out of time to not only individualize education, but also to differentiate it. Teacher‘s role is quite important in the whole process of education, but it is particularly overestimated in primary school. Therefore, the selection of the right method with maximum efficiency to the particular child depends only from the teacher‘s competence and personal qualities. Hereby, the teacher must have enough psychological and pedagogical information about gifted children. Training institutions and qualification courses for teachers provide very little of such information. The objective of the research is to analyze forms and methods of gifted children‘s education described in various scientific literature. The subject of the research is forms and methods of gifted children‘s education; schoolchildren from primary schools are studied. The research applies meta-analysis and narrative method. The article concludes that the suitability of gifted children’s educational forms to Lithuanian children in primary schools is little researched, and notes that the most suitable is individualization and differentiation of education. It is also stated that opportunities for non-formal education are not depreciated, however this form of activity is not enough adapted to the analyzed age.
- Enciklopedinis edukologijos žodynas / Leonas Jovaiša. Vilnius : Gimtasis žodis, 2007. 335 p.
- Gabių mokinių ugdymo organizavimas bendrojo ugdymo mokyklose: mokytojų pozicija / Kamilė Valiušytė, Vincentas Lamanauskas. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2021, vol. 13, no. 1, p. 22-38.
- Ypatingųjų vaikų integruotas muzikinis ugdymas : specialioji meno pedagogika / Aldona Vilkelienė. Vilnius : Kronta, 2003. 199 p.
