Kai kurie 1904-1914 metų Lietuvių teatro kritikos bruožai

LTLietuvių teatro istoriografijoje dar neseniai buvo įprasta pirmųjų XX a. dešimtmečių teatrines recenzijas bei teatro kritikos tekstus laikyti niekiniais. Tačiau įmanoma pasirinkti kitokį tyrimo, taip pat ir vertinimo, principą, kuriuo tuometiniai teatro kritikos tekstai būtų analizuojami kaip savarankiška, savo genezę, specifinius kūrybos ir egzistavimo dėsnius bei vidinės sąrangos taisykles turinti raštijos forma. Straipsnyje norima glaustai aptarti 1904 – 1914 m. lietuvių periodikoje publikuotos teatro kritikos egzistavimo principus, susiejant juos su teatralijomis nelegaliojoje spaudoje, jos vietą kultūrinėje terpėje bei ryšius su teatro praktikais. Pripažįstant teatro kritikos, kaip specifinės raštijos formos, vertę, istorikui tampa prieinami lig tol neįvertinti teatro suvokimo faktai, įgalinantys naujas įžvalgas, padedančias tiksliau nustatyti teatrinio sąmoningumo laipsnį vieno ar kito periodo visuomenėje. Toks požiūris XX a. pradžios lietuvių teatro kritikos atveju leidžia teigti, kad po 1904 m. kritika gyvavo kaitos aplinkybėmis, modifikuodama ir plėtodama nelegaliojoje spaudoje įgytą patirtį. Svarbiu šio proceso bruožu laikytinas kritinio santykio su vertinamu objektu susiformavimas, pakeitęs lig tol dominavusį beveik besąlygišką palankumą. Pastebėtina, kad toks pokytis formavo neigiamą kritiko stereotipą. Aptariamo laikotarpio spauda liudija, kad, nepaisant visuotinio susidomėjimo teatro reikalais, laikraščiai neįkūrė nuolatinio recenzento posto, tačiau demokratiškumu pasižymėjusi redakcijų strategija rodo, kad atspindėti lietuvių teatro gyvenimą buvo itin svarbu.Reikšminiai žodžiai: Amateur theatre; Lietuvių teatras; Lithuanian theatre; Mėgėjų teatras; Teatro kritika; Theatre criticism; 20 amžius; Amateur theatre; Lietuvos teatras; Lithuanian theatre; Mėgėjų teatras; Teatro kritika; Theatre criticism; XX amžius.

ENIn this article the author discusses the state of Lithuanian theatre criticism published in the Lithuanian periodicals between 1904-1914. Critical texts of this period, disregarded as too subjective and unreliable until recent times, are treated here as a specific form of writing, which, by forming the whole, becomes extremely informative on the period's theatre consciousness. Treated in this manner these texts show that Lithuanian theatre criticism between 1904-1914 was in a state of changes from benevolent enthusiasm, characteristic to the spirit of the National Reniascence before 1904, an ability to create a critical distance in estimating process. It is significant that the post of a regular reviewer was created in any Lithuanian periodical of the time, nevertheless, the quantity of materials on theatre issues points that reflection of the state of the Lithuanian theatre was considered as particularly important. Frequent polemics and controversies caused by critical thought of a reviewer illustrates the significance of the role theatre criticism had in theatre process of first two decades of XX th century and extensiveness of a response in society. The beginning of self-reflection process in theatre criticism is another characteristic feature of the period: constant discussions on quality and a sense of criticims were juxtaposed to unregulated relationships with theatre practice caused by a lack of experience and definite aesthetic and theoretical criteria of evaluation. [text from author]