Emigracijoje esančių šeimų vaikų ugdymo problemos: mokytojų požiūris

LTPastarąjį dešimtmetį vis nemažėja žmonių iš Lietuvos emigracija. Šis socialinis reiškinys apėmė daugelį visuomenės gyvenimo sričių. Jis neaplenkia ir mokyklos. Emigracijos reiškinį yra tyrinėję daugelis mokslininkų, pvz.: G. Malinauskas (2006), A. Maslauskaitė, V. Stankūnienė (2007) ir kt. Tėvų ir vaikų klausimus šiame kontekste nagrinėjo M. Dovydaitienė (2001), T. Butvilas (2004), T. Lazdauskas (2011) ir kt. Be priežiūros likę emigrantų vaikai patyrė ugdymosi problemų. Šiuo klausimu domėjosi L.Rupšienė (2000), P. Dereškevičius, V. Rimkevičienė, V. Targamadzė (2007), elgesio ir emocijų sunkumus tyrė M. Giedraitytė, R. Bieliauskaitė (2010) ir kiti mokslininkai. Straipsnyje gvildenamas pradinių klasių mokytojų požiūris į vaikų, kurių tėvai yra emigracijoje, mokymosi, socializacijos bei emocinio prisitaikymo problemas. Mokytojų apklausos duomenų analizė leido nustatyti šeimų ir mokyklos aplinkos veiksnių įtaka vaikų ugdymui, atskleisti mokyklos ir tėvų/globėjų bendradarbiavimo ypatumus išvykus tėvams (ar vienam iš tėvų). Tuo pačiu apibūdintas mokytojų požiūris į vaikų ugdymą, bendradarbiavimo su išvykusiais tėvais sėkmės ir nesėkmės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emocinis prisitaikymas; Mokymosi problemos; Pradinių klasių mokiniai; Savijauta ir elgesys; Tėvų emigracija; Vaikų socializacija; Children' socialization; Children's socialization; Emotional adaptation; Learning problems; Parents' emigration; Primary learners; Well-being and behavior; Well-being and behaviour.

ENBeing aware of the extent of temporary emigration, an attempt is made to identify the effects of parents' temporary emigration of the child's social development, learning and school life. The research of primary teachers teaching children whose parents (or one of the parents) had left Lithuania was conducted to achieve the aforesaid goal. Education of children from families in emigration was in the centre of the research. This article analyses the results of the research. The research methodology is based on the qualitative research method. The collected data were analysed, singling out the essential units from the questionnaire forms filled in by teachers and later dividing them into sub-categories and categories. The sample of the research included 23 teachers, who provided information on 54 children of emigrant parents from their classes. The analysis of the conducted research showed that there is no division between theory and practice. In the majority of cases, the acquired results confirmed the main propositions by G. Malinauskas, L. Rupšienė, T. Lazdauskas, T. Butvilas, L. Udrėnaitė, A. Maslauskaitė and V Stankūnienė and other scientists.The research revealed that: teachers perceive parents' emigration as a negative social phenomenon, which has effect not only on the child's emotional status, but also on his/ her achievements at school; creating preconditions for successful the child's (self-)education at school, the number of roles that have to be assumed by the teacher increases. All the teachers pointed out that at the same time they have to be excellent psychologists and advisers, who are able to communicate with school students and are aware of their learners' needs; after parents' emigration children perceive teachers as close to them people, i.e., parents, and this is a manifestation of close mutual relation and their importance in children's life; teacher remains important and influential in formation of the child's learning motivation and their favourable attitude towards learning in situations, when the child is deprived of a positive example in the family; parents, who are gone away, and childrens caregivers hardly communicate and collaborate with the class master and the school; such indifference of parents may have a significant influence on emergence of the child's learning problems. [From the publication]

• Expression of national identity of pre-school Lithuanian children in emigration / Sigita Montvilaite, Aldona Mazolevskiene, Ieva Keruliene. Procedia - social and behavioral sciences. 2015, 197, p. 877-884.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų tautinio identiteto formavimo(si) ypatumai emigracijoje / Aldona Mazolevskienė, Sigita Montvilaitė. Pedagogika. 2013, 109, p. 33-38.
• Mokyklos ir šeimos aplinkų sąveika / Liana Udrėnaitė. Socialinis ugdymas: mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas : II respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys / vyr. redaktorė ir sudarytoja Felicija Ivanauskienė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002. P. 109-115.
• Mokyklos nelankymo priežastys / Pranas Dereškevičius, Violeta Rimkevičienė, Vilija Targamadzė. Vilnius : Žuvėdra, 2000. 230 p.
• Nenoras mokytis - socialinis pedagoginis reiškinys / Liudmila Rupšienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2000. 219 p.
• Tėvų skyrybas patyrusių vaikų pažeidžiamumas ir jo įveika : disertacija / Miglė Dovydaitienė. Vilnius, 2001. 117 lap.
• Vaikų, kurių tėvai išvykę iš Lietuvos, elgesio ir emocijų sunkumai: palyginimas su Lietuvos reprezentacinės imties duomenimis / Marija Giedraitytė, Rasa Bieliauskaitė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2010, Nr. 7, p. 9-28.
• Vaikų psichologinis prisitaikymas ir jo kaita vaikų išsiskyrimo su tėvais kontekste : disertacija / Tomas Lazdauskas. Vilnius, 2011. 198 p.