Nežinoma Motiejaus Valančiaus hagiografija : Žyvatų šventųjų antroji dalis (1864) ir Darbai šventųjų (1874–1875)
LTŽemaičių vyskupas, istorikas, rašytojas, publicistas, vertėjas Motiejus Valančius (1801–1875) buvo itin visuomeniška ir dominuojanti Katalikų Bažnyčios, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo figūra XIX a. vidurio Lietuvoje. Visapusišką Valančiaus veiklą, kuri formavo Lietuvos nacionalinio sąjūdžio XIX a. pabaigoje kryptis, galima laikyti atsaku į Rusijos represines priemones. Valančiaus literatūrinė kūryba skleidėsi keliais pavidalais – tai buvo mokslinė, švietėjiška literatūra, religinė-praktinė literatūra, grožinė literatūra, religinė-politinė publicistika, homiletika, epistolika ir kt. Ypatingos vietos Valančiaus rašytiniame palikime nusipelno jo hagiografiniai veikalai. Valančius yra pagrįstai laikomas hagiografinės literatūros, pradėtos rašyti lietuviškai ir versti į lietuvių kalbą XIX a. viduryje, pradininku. Jo didaktiniai ir hagiografiniai veikalai – jungiamoji grandis tarp ankstyvosios didaktinės ir grožinės lietuvių literatūros. Valančiaus hagiografiniams pasakojimams būdingas iliustratyvus vaizdas, chronologiškai dėstomi įvykiai, schematiški personažai, atvirai dėstomos autoriaus pozicijos, idealizuoti teigiami ir smerktini neigiami personažai. Būdamas pragmatiškos veiklos žmogus, itin intensyviai dalyvaudamas visuomenės gyvenime, Valančius padarė itin didelį, iki šiol dar pakankamai neįvertintą poveikį savo meto ir vėlesnei lietuvių kultūros ir visuomenės raidai. Naujieji Valančiaus hagiografiniai veikalai – „Žyvatų šventųjų“ antroji dalis ir „Darbai šventųjų“ – gerokai praplėtė lietuvių literatūros istoriją.Reikšminiai žodžiai: Darbai; Hagiografija; Literatūra; Motiejus Valančius; Poveikis; Raida; „Darbai šventųjų“; „Žyvatai šventųjų“; Evolution; Hagiography; Impact; Lithuanian literature; Motiejus Valančius; „Darbai šventųjų“; „Žyvatai šventųjų“.
ENSamogitian bishop, historian, writer, publicist and translator Motiejus Valančius (1801–1875) was a public and dominating activist in the life of the Catholic Church as well as in the public and cultural life of the mid 19th. c. Lithuania. Valančius’ versatile activities, which formed the directions of the Lithuanian national movement of the 19th c., could be considered as a response to repression measures of Russia. Valančius’ literature works were disseminated in various fields of life: it was scientific, educative, religious and practical literature, fiction literature, religious-political works, etc. Valančius’ hagiographic works occupy a significant place in his written heritage. Valančius is rightly considered to be the founder of the hagiographic literature in Lithuania and the first translator of hagiographic works into Lithuanian in the mid 19th c. His didactic and hagiographic works is a link between the early Lithuanian didactic and fictional literature. Valančius’ hagiographic narrative is characterised with illustrative images, chronologically presented events, schematic characters, and direct expression of the author’s opinion, idealised positive and condemned negative characters. Being a pragmatic man, he intensively participated in public life and made a great and still underestimated impact on the Lithuanian culture and public development of the then period. Valančius’ new hagiographic works significantly enhanced the history of Lithuanian literature.
