Šiuolaikinis menas abipus baltos užuolaidos : 54-ąjai Venecijos bienalei pasibaigus
LT2011 m. nacionalinius paviljonus Venecijos bienalėje pristatė rekordinis dalyvių skaičius – 89 šalys (2009 m. – 77). Tarptautinėje parodoje savo kūrybą pristatė 83 menininkai. Už gyvenimo nuopelnus „auksiniai liūtai“ buvo skirti austrų menininkui Franzui Westui ir amerikiečių naujųjų medijų menininkei Sturtevant. Amerikiečių menininkui Christianui Marclay „Auksinis liūtas“ atiteko už jo žymųjį 24 valandų filmą „Laikrodis“ (The Clock). Daug žadančio jaunojo menininko „Sidabrinio liūto“ nominacija buvo skirta Haronui Mirza, o menininkė Klara Liden įvertinta specialiu paminėjimu. Iš bienalėje dalyvavusių nacionalinių parodų buvo išskirti du paviljonai. Vokietijos paviljono („Svetimojo manyje baimės bažnyčia. Fluxus-oratorija“), kinematografininko, teatro režisieriaus, performansų kūrėjo, menininko ir dramaturgo Christopho Schlingensiefo (1960–2010) instaliacija buvo apdovanota „Aukso liūtu“ už „intensyvią, angažuotą ir stipriai asmenišką viziją“. Lietuvos paviljonas ir Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“ žiuri buvo išskirtas už „konceptualiai elegantišką ir produktyviai daugiaprasmį nacionalinės meno istorijos pateikimą“. Tačiau dar prieš pasirodymą Venecijoje, namuose pristatytas Mikšio projektas sulaukė ne tik bienalėje panorusių dalyvauti Valstybės stipendininkų-menininkų susidomėjimo, bet ir viešų bei privačių diskusijų metu išsakytų kritinių vertinimų. Straipsnyje bandoma išsiaiškinti šiapus (namai) ir anapus (tarptautinė meno scena) baltos užuolaidos pasireiškusių skirtingų požiūrių priežastis.Reikšminiai žodžiai: Bienalės; Kultūros politika; Kuratorystė; Lietuvių menas užsienyje; Lietuvos paviljonas; Nacionaliniai paviljonai; Paroda; Parodos; Venecija; Venecijos bienalė; Šiuolaikinis menas; Biennial presentations; Cultural policy; Curatorship; Exhibition; Exhibitions; Lithuania; Lithuanian art abroad; Lithuanian pavilion; Modern art; National pavilions; Venice; Venice biennale.
ENIn 2011, a record 89 countries (compared to 77 in 2009) presented national pavilions at the Venice Biennale. The international exhibition featured works by 83 artists. Austrian artist Franz West and American multi-media artist Elaine Sturtevant were awarded with the Golden Lion for Lifetime Achievement. American artist Christian Marclay was given the Golden Lion for his acclaimed 24-hour film The Clock. The Silver Lion for a promising young artist was presented to Haroon Mirza, while Klara Lidén was awarded a Special Mention. Of the national exhibits that participated at the Biennale, two pavilions were singled out. The German Pavilion, which was the stage of the Fluxus oratorio A Church of Fear, a production by filmmaker, theatre director, performance artist, playwright, and artist Christoph Schlingensief (1960-2010), was awarded the Golden Lion for its "intense, committed, and strong personal vision". The Lithuanian Pavilion and Darius Mikšys’ project Behind the White Curtain was awarded a Special Mention by the jury for its "conceptually elegant and productively ambiguous framing of a nation’s art history". However, Mikšys’ project, which was presented at home even before being shown in Venice, was met with both the interest of state-funded artists keen to participate in the Biennial, as well as critical reviews expressed during public and private discussions. This article attempts to elucidate the reasons for the different opinions that were expressed on this side (home) and on the other side (the international art scene) of the white curtain.
