LTŠiame straipsnyje analizuojama, kaip formavosi servilizmo apraiškos Lenkijos–Lietuvos Respublikos didikų santykiuose su Rusija XVIII a. pirmajame trečdalyje. Nors aptariamas visas Augusto II valdymas (1697–1733 m.). Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas laikotarpiui po 1719 m. Vienos sutarties, kai Augustas II pabandė atsipalaiduoti nuo Rusijos priklausomybės, o pastaroji ėmė aktyviai formuoti savo šalininkų grupuotę tarp Respublikos didikų ir kompromituoti Augusto II politiką. Sėkmingiausiai Rusijai sekėsi formuoti savo šalininkų grupuotę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Straipsnyje aptariami Rusijos diplomatijos naudoti metodai, tarp jų – papirkinėjimas ir bauginimai. Išskiriami keturi Respublikos elito santykių su Rusija minimu laikotarpiu etapai. Pirmasis – beveik lygių partnerių aljansas (1697–1702 m.). Antrasis etapas – kai Respublika tapo Rusijos subsidijuojama sąjungininke (1702–1706 m.). Trečiasis etapas – nuo 1706 m. iki 1719 m., kai Respublika nusirito iki priklausomo nuo Rusijos „jaunesniojo partnerio”. Ir ketvirtasis – nuo 1719 m. iki Augusto II valdymo pabaigos 1733 m., kai Rusija ėmė aktyviai puoselėti savo „penktąją koloną” Respublikos elito terpėje. Patikimiausiais ir aktyviausiais Rusijos pagalbininkais tuo metu tapo LDK didikų dauguma.Straipsnis paremtas Rusijos diplomatinės tarnybos šaltiniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Elitas; Didikai ir magnatai; Bajorai; Rusija (Russia).
ENThis article analyzes how manifestations of servilism were formed in relations between nobility of the Polish–Lithuanian Republic and Russia in the first third of XVIII c. Even though, the entire rule of August II (1697–1733) is discussed, main attention is given to the period after 1719 Vienna agreement, when August II made an attempt to decrease dependence on Russia, while the latter started actively forming a group of its supporters among the noblemen of the Republic and compromising the policy of August II. Russia was most successful in forming a group of its supporters among noblemen of the Great Lithuanian Duchy (GLD). The article discusses methods employed by Russian diplomacy, including bribing and intimidation. The author distinguishes four stages in relations between the elites of the Republic and Russia in the mentioned period. The first stage – an alliance of almost equal partners (1697–1702). During the second stage, the Republic became an ally subsidized by Russia (1702–1706). During the third stage, extending from 1706 to 1719, the Republic degraded to a status of a “junior partner” dependent on Russia. And the fourth stage, from 1719 to the end of August II rule in 1733, Russia took active steps to cultivate its “fifth column” among the elites of the Republic. The most trusted and active aides of Russia at that time became the majority of GLD noblemen. The article is based on sources of Russian diplomatic services.