LTStraipsnyje aptariami 1941-ieji metai ir holokausto prielaidos Lietuvoje. Yra sukurtas bendras įvykių vaizdas, atskiri momentai detaliai nagrinėti, bet lieka netirtų klausimų, nėra apibendrinančio pasakojimo, kuris ne tik nurodytų kas įvyko bet ir leistų suprasti – kodėl. 1941-uosius metus ženklino trėmimai, antisovietinis sukilimas ir žydų žudynės. Holokausto prielaidas Lietuvoje galima sieti ne tik su antisemitizmu, bet ir su baudžiavos panaikinimu, lietuvių kėlimusi į miestus, žydų nenoru asimiliuotis, tautinės valstybės kūrimu, – tai, kas išryškino skirtingus abiejų tautų interesus. Pagrindinis holokausto katalizatorius – sovietų okupacija ir represijos, birželio trėmimai, Vokietijos invazija, skirtingi lietuvių ir žydų geopolitiniai interesai, dalies žydų dalyvavimas sovietų valdžioje, lietuvių polinkis žydus sutapatinti su komunizmu ir su kolaborantais, sukilimo ruoša ir ketinimas bausti išdavikus. Holokausto nebūtų buvę be antisemitizmo, bet nėra galutinai aišku, kokį vaidmenį jis atliko sukeliant neregėto masto žudynes. Plačiai aiškinama antisemitizmo prigimtis ir šio reiškinio raiška skirtingų valstybių visuomenėse bei Lietuvoje. Raginama permąstyti, kiek Lietuvoje būta antisemitizmo, koks jo pobūdis, kiek jis plito. Lietuvių dalyvavimo Holokauste priežastys (ar prielaidos) slypi pirmojoje sovietinėje okupacijoje. Per tuos metus įsitvirtino antižydiškos nuostatos bei įsitikinimas, kad jie išdavę Lietuvą. Žydai ir lietuviai, suprato, kad neįmanoma Lietuvos atkurti be vokiečių intervencijos. Lietuviams tai buvo priimtina alternatyva, o žydams vokiečių atėjimas reiškė pražūtį. Dėl ryšių stokos žydai nežinojo, ką galvojo lietuviai, kaip jie vertino žydų elgesį.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Holokaustas; Sovietų okupacija; Vilnius; Vokietija, Antanas Smetona, Vincas Kudirka, Motiejus Valančius, Antanas Maceina; Žydai; Žydų žudynės; Antanas Smetona; Anti-Semitism; Antisemitism; Germany; Holocaust; Jews; Jews slaughters; Lithuania; Motiejus Valančius; Soviet ocupation; Vilnius; Vincas Kudirka, Antanas Maceina.
ENThe year of 1941 and the pre-conditions of Holocaust in Lithuania are discussed in the article. Even though the general view of the events is created and separate moments discussed in detail, but there still remains those questions, which have not been researched and there is no summarizing narration, which could not only indicate what has happened, but also would allow to understand why the year of 1941 was marked with deportations, anti-Soviet uprising and the killings of Jews. The preconditions of the Holocaust in Lithuanian can be linked not only with antisemitism, but also with the abolishment of bondage, migration of Lithuanians to cities, unwillingness of Jews to assimilate and the creation of ethnic country – this is what highlighted the different interest of both nations. The main catalyst of the Holocaust was the Soviet occupation and repressions, June’s Deportations, invasion of Germany, different geopolitical interests of Lithuanians and Jews, the participation of the part of Jews in Soviet government, inclination of Lithuanians to identify the Jews with communism and collaborators, preparation of uprising and the intention to punish the traitors. The Holocaust would have never happened without anti-Semitism, but it is not yet clear what part it played in creating unprecedented in their scope killings. The societies of different countries and Lithuania explain the nature of anti-Semitism and the expression of this phenomenon broadly. Recommendations to re-think how much anti-Semitism was in Lithuania, the type and spread of it. The reasons (or preconditions) of Lithuanians participation in the Holocaust lurk in the Soviet occupation. Throughout those years, anti-Jewish conditions and conviction that they betrayed Lithuania has taken root. The Jews and Lithuanians understood that it is impossible to restore Lithuania without the intervention of Germany. For Lithuanians it was an agreeable alternative, but for the Jews it meant doom. Due to the lack.