Bizantija ir Lietuva : saugus atstumas, atsargus bendrumas

LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių ir bizantiečių ryšiai. Kadangi lietuviai ir bizantiečiai ilgai gyveno saugiu atstumu vieni nuo kitų, pirmieji netiesioginiai kontaktai pastebimi tolimosios prekybos srityje. Pavyzdžiui, Rusios žemių paribyje su lietuviais įsikūręs Naugarduko miestas XII a. veikė kaip aktyvi prekybos bazė. Straipsnyje aptariami pirmieji tiesioginiai kontaktai tarp Lietuvos kunigaikščių ir Bizantijos imperatorių bei Konstantinopolio patriarchų, Lietuvos kaip pagoniškos Rusios traktuotė Gregoro istoriniame veikale „Romėjų istorija“ ir lietuvių kaip savarankiškos katalikiškos tautos įvaizdis Laoniko Chalkokondylo veikale „Istorijos liudijimai“. Kadangi nėra rašytinių šaltinių, kurie atskleistų, kaip patys lietuviai savo metu žiūrėjo į Bizantiją, straipsnio autorius Lietuvos ir Bizantijos kontaktus apibūdina savarankiškai. Straipsnyje teigiama, kad bažnytinė politika kūrė ir palaikė komunikacinę erdvę, kurioje ne tik aktyviausiai reiškėsi Lietuvos ir Bizantijos atsakingų asmenų kontaktai, bet ir atsispindėjo Bizantijos intelektualų požiūris į lietuvius. Daroma išvada, kad geriausios sąlygos kontaktams tarp kylančios Lietuvos ir žlungančios Bizantijos atsirado Vytauto laikais. Algirdo laikais nei kryžiaus žygių, nei Bažnyčios vienybės klausimas negalėjo suartinti lietuvių ir graikų. Tai tapo įmanoma tik po Lietuvos krikšto. Galima manyti, kad iš graikų pusės šioje srityje labiausiai pasireiškė palankiausiai nusiteikę Vakarų, o kartu ir Lietuvos atžvilgiu, asmenys.Reikšminiai žodžiai: Algirdas, 1296-1377; Bažnyčia; Bizantija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Gediminas; Laonikas Chalkokondylas; Nikiforas Gregoras; Pagoniška Rusia; Rusia; Vytautas; Algirdas; Byzantium; Church; Gediminas; Laonikos Chalkokondilas; Lithuania; Nikephoros Gregoras; Pagan Rus; Vytautas.

ENThe article analyzes the relations of Lithuanians and Byzantines. Since Lithuanians and Byzantines lived at a safe distance from each other for a long time, the first indirect contacts are observed in the area of the long-distance trade. For example, Navahrudak city, located in the periphery of Rus‘ and Lithuanian lands, acted as an active trade base. This article discusses the first direct contacts between Lithuanian dukes, Byzantine emperors and patriarchs of Constantinople; treating Lithuania as pagan Rus‘ in N. Gregoras‘ historical work “Romėjų istorija“ [Roman History] and creating the image of Lithuania as an independent Catholic nation in Laonikos Chalkokondyles’ work “Istorijos liudijimai” [Proofs of Histories]. Since there are no written sources, which could reveal how Lithuanians themselves treated Byzantium at that time, the author of the article describes the contacts between Lithuania and Byzantium on his own. The article states that church policy created and maintained communication space, in which the most active were Lithuanian and Byzantine people responsible for contacts; it also reflected attitude of Byzantine intellectuals’ towards Lithuanians. It is concluded that the best conditions for contacts between the rising Lithuania and collapsing Byzantium emerged in times of Vytautas. In times of Algirdas, neither the question of the Crusades, nor the unity of church could bring Lithuanians and Greeks closer to each other. This became possible only after the Christianization of Lithuania. It can be assumed that the most active individuals in this area were the Greeks, who were well disposed towards the West and Lithuania.