Application of different types of employment contracts in Lithuania – related theoretical and practical problems

LTLietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis įtvirtina žmogaus teisę į darbą, o darbo sutartis ir yra pagrindinė teisės į darbą realizavimo forma. Sparti technologijų kaita, įmonių gebėjimas prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, darbuotojų poreikis derinti darbinę veiklą su asmenine veikla lemia lanksčių darbo formų taikymo poreikį. Keičiantis darbo rinkai keitėsi ir darbo sutarčių rūšys. 2003 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, jis įtvirtino, kad darbo sutartys gali būti neterminuotos, terminuotos, laikinosios, sezoninės, dėl papildomo darbo, dėl antraeilių pareigų, su namudininkais, patarnavimo darbams ir kitos. Darbo sutartys su namudininkais bei patarnavimo darbams mums tada buvo naujovė. Praėjus beveik dešimtmečiui, dabartiniai darbo įstatymai įtvirtina daugelį naujų darbo sutarčių rūšių: laikinoji sutartis pakeista į trumpalaikę, namudinio darbo sutartis pakeista į nuotolinio darbo, panaikinta papildomo darbo sutartis kaip atskira darbo sutarties rūšis, priėmus Įdarbinimo per laikino įdarbinimo įmones įstatymą įteisinta nauja darbo sutarties rūšis – laikinojo darbo sutartis.Taigi atsiradus įvairioms nestandartinėms darbo sutarčių rūšims, kyla neaiškumų, kaip praktiškai reikėtų taikyti naujas normas, nes esamas teisinis reguliavimas konkretesnio atsakymo mums nepateikia. Minėti klausimai ir aptariami šiame straipsnyje, didesnį dėmesį skiriant darbo sutarčiai patarnavimo darbams, kurios analizės mokslo darbuose nėra, bei laikinojo darbo sutarčiai, kuri įtvirtinta visai neseniai. Temos aktualumą lemia tai, kad lanksčioms darbo formoms, kurios pasižymi didele įvairove, skiriamas vis didesnis dėmesys, o tai susiję su specialių darbo sutarčių sudarymu. Lankstaus darbo organizavimo formos darbuotojams suteikia galimybę derinti profesinius, šeimos įsipareigojimus, tenkinti individualius poreikius. Darbdaviams – mažinti darbo sąnaudas ir didinti darbo našumą, lanksčiau prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir rinkos pokyčių. Pažymėtina, kad tiek teorijoje, tiek praktikoje kyla klausimų dėl tam tikrų darbo sutarčių rūšių, pavyzdžiui, sezoninių darbo sutarčių, reglamentavimo tikslingumo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo sutartis; Darbo sutarčių rūšys, darbuotojas, darbdavys; Lanksti darbo forma; Lankstumo ir saugumo principas; Terminuota darbo sutartis; Employment contract; Fixed-term employment contract; Flexicurity principle; Non-standard labour relations; Types of employment contracts, employer, employee.

ENThe article discusses theoretical and practical issues one may face when applying various types of employment contracts, refers to specific legal relations governed by Labour Code standards, and raises issues that would help to solve the existing troubles. Last decades as globalization processes were gaining pace, and market economy conditions changed, labour and production organization models were undergoing transformation. The more complex people's social relationships are, the greater is the need to regulate these relationships, i. e. to adopt legislation that would create pre-conditions for addressing social interest conflicts1. Thus a need has arisen for a new legal regulation because new activity models do not fit into traditional relationships governed by labour law. Along standard employment relationship, non-standard relationships occur in the market. In 2003 the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania issued recommendations for employers on flexible work organisation forms and indicated reasons for the organisation of flexible work forms: the nature of work and employee's demographic and social characteristics; fulfilment of family duties; health condition; unfavourable work environment; employee's age; studying and studies. [text from author]