Child maintenance: several topical theoretical and practical aspects

LTŠeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą bei gynimą, vaikų auklėjimą šeimoje, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Lietuvos valstybė pripažįsta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, natūrali vaikų auginimo ir gerovės aplinka, kad vaikams yra būtina ypatinga apsauga ir priežiūra tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Realizuojant Vaiko teisių konvencijos nuostatas, kuriose yra deklaruojama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės teisės ir pareigos, susijusios su vaiko teisių įgyvendinimu, tenka vaiko tėvams, įvertinant, kad vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas sudaro sąlygas kitoms vaiko teisėms (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir pan.), būtina garantuoti tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus vykdymą. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o valstybė privalo sudaryti sąlygas tėvams vykdyti šias pareigas, t. y. įsipareigoja išlaikyti vaikus, negaunančius išlaikymo iš tėvų.Pastarieji įsipareigojimai yra konkretizuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (3.192–3.204 str.), numatant teisės principus, kuriais vadovaujantis turėtų būti teikiamas išlaikymas vaikams, išlaikymo formos (ypač paplitusi kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), dydžio kriterijus bei išlaikymo panaudojimo ir kontrolės apibrėžtis. Valstybė įsipareigojo globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, ir teikti jiems paramą (Konstitucijos 39 str. 1 d.). Manytina, kad kai vaiko tėvai neįstengia visiškai įvykdyti savo pareigos išlaikyti vaikus, konstitucinės vaiko teisių garantijos įpareigoja valstybę užtikrinti greitą būtinos finansinės paramos gavimą iš kitų šaltinių. Atsižvelgiant į esamus socialinius, ekonominius, teisinius bei kitus pokyčius straipsnyje remiantis teismų praktikos analize bei doktrininiu požiūriu analizuojamos šių dienų aktualijos vaikų išlaikymo srityje, t. y. atitiktis tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei teismo sprendimo vykdymo, valstybės pareigos išlaikyti vaikus ir tėvų atsakomybės koreliacija, sulaukusių pilnametystės vaikų išlaikymo ypatumai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tėvų atsakomybė; Vaikų išlaikymas; Vaikų išlaikymas, tėvų atsakomybė, studijuojančių vaikų išlaikymas; Šeimos teisė; Child maintenance; Child maintenance, parental responsibility, support of studying child; Family law; Parental resposibility.

ENThe Constitution of the Republic of Lithuania1 determines that both parents have to maintain their minors, while the state has to establish conditions under which parents would be able to do their duties, i.e. undertakes responsibility to maintain the children who lack the maintenance from their parents. Latter obligations are concretized in the Civil Code of the Republic of Lithuania (3.192–3.204 art.). It also anticipates the principles under which the child's maintenance should be provided, its forms, size criteria and the definition of its use and control. There is a theory that when parents are not able to fully perform the duty to maintain their children, the guarantees of the child's constitutional rights oblige the State to secure quick reception of necessary financial support from other resources. Considering the existing social, economic, legal and other changes and sustaining both the analysis of court practice and doctrine attitude the article analyses present topicality concerning children maintenance, i.e. correspondence between child's needs, parent's wealth status and the prosecution of court's decision, the correlation of state's duty to children maintenance and parent's responsibility, the peculiarities of majors maintenance. [text from author]