The Role of national parliaments in the European Union after Treaty of Lisbon

LTES tyrinėtojai pripažįsta, jog Europos integracija yra tiesioginė grėsmė nacionaliniams parlamentams. Nuo pat 1986 metų, kai buvo priimtas Vieningas Europos Aktas, Europos integracijos procesas sparčiai išaugo, dėl ko ES įgijo sudėtingus daugiafunkcės politikos požymius. Todėl nenuostabu, jog šis procesas paskatino debatus dėl institucinės formos, demokratijos kokybės ir konstitucinės santvarkos teisėtumo. Iki šiol pagrindinis šių diskusijų dėmesys buvo skiriamas europinio lygmens valdymui. Mažiau dėmesio susilaukė svarstymai, jog sukurtas konstitucinis valdymas gali reikalauti ir atitinkamų pakeitimų pačiose valstybėse narėse. Visi debatų dalyviai sutinka su tuo, kad norint naują konstitucinę santvarką laikyti demokratine, nacionaliniai parlamentai, kaip reprezentatyvi institucija, turi būti įtraukta į jos veiklą. Dauguma ankstyvų diskusijų apie ES demokratijos ir teisėtumo deficitą buvo susiję su Europos Parlamento galiomis. Tačiau dabar yra pripažįstama, kad susikoncentravimas išimtinai ties šia viena ES institucija yra nepakankamas, ir nuo tada, kai, ES įgavus daugiau galių, kilo demokratijos teisėtumo problema, vis daugiau dėmesio yra skiriama valstybių narių nacionaliniams parlamentams. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus naujai Lisabonos sutarčiai, nacionaliniai parlamentai pirmą kartą per visą Europos integracijos istoriją nėra vien tik paminimi sutarties tekste, bet jiems suteikiamos realios galimybės dalyvauti ES veikloje. Atskiras Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnis numato, kad nacionaliniai parlamentai aktyviai dalyvauja užtikrinant gerą Sąjungos veikimą.Tam tikslui parlamentams suteiktos galimybės iš ES institucijų gauti informaciją, suteikiama teisė dalyvauti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityse, numatyta galimybė dalyvauti įprastinėje ir specialioje Sutarties peržiūros procedūrose, tačiau viena iš svarbiausių ir pažangiausių Lisabonos sutarties naujovių – mechanizmas, kuris leidžia, patikrinus ES įstatymo galią turinčio projekto atitikimą subsidiarumo principui ir nustačius galimus pažeidimus, tokį teisės akto projektą išbraukti iš ES teisėkūros darbotvarkės. Pažymėtina, kad svarbus vaidmuo vykdant šią patikrą yra suteikiamas valstybių narių nacionaliniams parlamentams. Pagal Lisabonos sutarties Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nacionaliniai parlamentai pasinaudodami teisės aktų projektų vertinimo procedūra – „geltona ar oranžine kortelėmis“ – gali aktyviau dalyvauti ES veikloje, padėti užtikrinti, kad teisės aktai ES būtų priimami skaidriai. Šiame straipsnyje yra analizuojamos priežastys, lėmusios nacionalinių parlamentų įtraukimą į ES veiklą, pateikiama nacionalinių parlamentų vaidmens ES genezė, o didžiausias dėmesys yra skiriamas nacionalinių parlamentų vaidmens pokyčiams po Lisabonos sutarties. Šiuo aspektu yra analizuojamas nacionalinių parlamentų vaidmuo ES teisėkūroje, kurį jie vykdo per subsidiarumo ir proporcingumo principų kontrolę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lisabonos sutartis; Nacionaliniai parlamentai; Nacionaliniai parlamentai, subsidiarumo principas, Lisabonos sutartis; Subsidiarumo principas; Teisėkūra; Early Warning System; Legislation, the Lisbon; National parliaments; National parliaments, principle of subsidiarity, the Lisbon treaty; Principle of subsidiarity; Treaty.

ENAfter coming into force of the Treaty of Lisbon it is acknowledged that better control and respect of the principle of subsidiarity is one of the most important and innovative goals of the Treaty. To achieve this goal, the Treaty introduces a mechanism which, apart from checking compliance of draft legislative acts with that principle, may eventually lead to a draft act to be deleted from the legislative agenda of the European Union on grounds of violation of subsidiarity. Within this mechanism, crucial role is attributed to the national parliaments of the Member States. In this article, the reasons for overall inclusion of national parliaments in the European Union (hereinafter EU, the Union) activities are analysed. The role of national parliaments in the EU according to the specific provisions of the EU treaties is also discussed and the largest part of the work is devoted to the ex ante subsidiarity principle control mechanism (the Early Warning System), which gives the right for the national parliaments to influence the EU legislative process. [text from author]