LTPratęsiant ugdymo vaikystėje kaitos diskurso, vykstančio švietimo politikoje, tyrimų tradiciją, šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti, kokias su vaikų ugdymo politikos kaita susijusias reikšmes konstruoja švietimo dokumentai, rekonceptualizuoti dokumentuose pateikiamą vaikystės politikos vaizdinį. Jis suprantamas kaip refleksyvus atsakas į tą supratimą, kurį suformuoja šiuolaikinės kultūros vertybės ir jų kontekstualizuota socialinė–edukacinė tikrovė. Kaitos diskursas atskleidžiamas kaip naująjį vaikystės pažinimą konstruojantis socialinis, humanitarinis metodas, padedantis atsakyti į švietimo politikai esminius klausimus apie ugdymą vaikystėje. Remiantis teorine analize teigiama, kad šiuolaikinė vaikystės politika įgyvendinama tinklinėje struktūroje, kurioje vyksta esminis strateginių valstybės funkcijų poslinkis (pereinama prie „aktyvinančios“ politikos), plėtojama nauja vaikystės politikos samprata, labiau pabrėžianti vaiko įgalinimą ir tarpininkavimą, kaip „tinklo vadybos“ elementus. Straipsnyje paaiškinama, kaip ugdymo paradigmos virsmo kontekste (nuo tradicinės į postmodernistinę) gali būti taikomos teorinės-filosonnės diskurso prieigų perspektyvos (socialinis konstruktyvizmas ir fenomenologija). Pateikiama kontekstualizuota vaikystės sampratų įvairovė švietimo reglamentinėje dokumentalistikoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Reglamentinė dokumentalistika; Reglamentuojantys dokumentai; Ugdymas vaikystėje; Vaikystės, švietimo politika diskursas; Švietimo politika; Childhood education; Childhood, educational policy discourse; Discourse; Educational policy; Regulating documentation.
ENContinuing the research of the changing discourse of childhood education, happening in the policy of education, this article analyses what are the meanings, connected with the change of policy of children education. Educational documents construct it as well as reconccptualize the image of childhood policy presented in documents. Ihe subject of the analyzed discourse of the change of children education in recent decades out of academic-scientific issue became a political, public discourse involving educational, social care organizations, political and academic elite, representatives of the children's rights defense organizations. This discourse is considered as a reflexive response to the understanding, formed by the values of the modern culture and by their contextualized social-educational reality. The changing discourse is revealed as a new childhood cognition social, humanitarian constructing method, that helps to answer the most fundamental questions for the policy of education related to childhood education. From this point of view, childhood conceptions as well as children education and care, as a changing problem of the social right, are becoming social, political subject of public discourse rather than the object of scientific research; this may be compared to the transition of pedagogy as such from the national meaning of an ideological scientific object to a new level of childhood anthropology, ecology and other social, political matters of the 8th and 9th decades of the XX century.Referring to theoretical analysis, it is stated that modern childhood policy is being implemented in the reticulated structure, where substantial change of strategic state functions taking place (transition to active policy), the new conception of childhood policy, more emphasizing child's involvement and mediation as a "management net" elements, is being developed. The article explains how in the context of the educational paradigm (from traditional to postmodern) theoretical-philosophical perspectives of discourse approach (social constructivism and phenomenology) can be applied. Contextualized variety of childhood conceptions is proposed by the education regulating documentation. [From the publication]