Globalization aspects of banking and credit markets

LTPublikacijos tikslas yra apžvelgti užsienio kapitalo įtaka Lietuvos komercinei bankininkystei pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką. Darbe naudoti aprašomasis ir priežastinės lyginamosios analizės tyrimo metodai. Buvo atlikta Lietuvos komercinių bankų vadovų ir darbuotojų apklausa, pagal autoriaus parengtą anketą, kuri sudaryta bendradarbiaujant su Talino technikos universiteto, Kopenhagos verslo mokyklos, bei Poznanės ekonomikos universiteto mokslininkais. Straipsnyje nagrinėjami kredito rinkų globalizacijos klausimai XX ir XXI amžių sandūroje. Vienu iš svarbiausių struktūrinių pasikeitimų XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Vidurio ir Rytų Europos finansinėse sistemose buvo užsienio kapitalo valdomų finansinių institucijų įtaka tų šalių bankinėje sistemoje. Daugelis naujų rinkų sumažino prekybos barjerus finansinėms paslaugoms jau nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžios. Padidėjęs užsienio kapitalo dalyvavimas paskatino parengti nemažai mokslinių tyrimų ir studijų, skirtų išsiaiškinti užsienio bankų dalyvavimo įtaką valstybės finansinėse sistemose (Mathieson, 2001, Repullo, 2000, Saavalainon, 1995). Šiame tyrime pateikiama užsienio ir vietinių bankų funkcijų analizė Lietuvos valstybės kontekste. Pateiktas darbas tiria užsienio finansinių institucijų siūlomą produktų ir paslaugų asortimentą bei jų palyginimą su vietinių bankų paslaugų ir bankinių prekių pasiūlymais. Skirtumai tarp strategijų, produktų bei paslaugų, vadovavimo procesų bei vadybinės informacinės sistemos užsienio ir vietiniuose bankuose yra pakankamai dideli. Istoriškai užsienio bankų veikla naujose rinkose dažnai buvo ribojama. Daugelyje šalių tokia veikla ir dabar griežtai kontroliuojama. Pavyzdžiui uždraustas arba apribotas naujų filialų ar skyrių atidarymas.Taip užsienio kapitalo bankai sukaupė dalį bankinių aktyvų kitose šalyse. Peržvelgus pastarųjų dešimtmečių bankų istoriją mažai yra pasaulyje šalių, kurios išvengė mažesnės ar didesnės bankų krizės. Tai paveikė net ir Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos industrines šalis, tačiau finansinės problemos ir krizės pasekmės šiose šalyse yra skirtingos. Industrinės šalys į finansinę krizę dažnai patenka dėl makroekonominių problemų. Tuo tarpu kylančios ekonomikos šalyse prie ekonominių problemų neretai prisideda vyriausybės veiklos problemos, centrinio banko klaidos komercinių bankų priežiūroje bei ydingas bankų valdymas. Todėl tokia bankinės krizės priežasčių gausybė sukuria pagrindą praktiniam moksliniam tyrimui ne tik istoriniu, bet ir teoriniu aspektu. Apžvelgiant Lietuvos bankų ir kredito rinkų globalizacijos aspektus reiktų pažymėti, kad tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėta reforma, sąlygojantį perėjimą į rinkos ekonomiką. Pastaraisiais metais viena iš svarbiausių tebevykstančius transformacijos problemų, Vidurio bei Rytų Europos rinkoje yra bankinio sektoriaus restruktūrizacija, ypač atsižvelgiant į artėjančią Europos Sąjungos narystę. Perėjimas prie rinkos ekonomikos nulėmė, jog komerciniai bankai turėjo būti restruktūrizuoti, kad vykdytų tradicines Vakarų šalių bankų operacijas. Taip pat nagrinėjamos kai kurios teorinės ir praktinės priežastys, kodėl užsienio kapitalo bankai ateina ir lieka kitose šalyse. Apibendrinant atliktus tyrimus, įvertinami užsienio kapitalo bankų konkurenciniai privalumai ir trūkumai, bei galimos Lietuvos kapitalo komercinių bankų strateginės perspektyvos. Taip pat pateikiami skirtumai ir panašumai tarp užsienio ir nacionalinio kapitalo bankų valdymo principų.Gauti apklausos rezultatai parodo, kad užsienio kapitalo valdomi bankai dominuoja stambių įmonių kreditavime ir paskolų rizikos vadyboje, o pagrindinė užsienio kapitalo bankų atėjimo į Lietuvos rinką priežastis yra naujos verslo galimybės. Lietuvos rinkoje užsienio ir vietos kapitalo bankai išskiria skirtingas tikslinių klientų grupes, bei skirtingas veiklos sritis. Gana akivaizdu, kad užsienio kapitalo bankų atėjimas pagerino naujų paslaugų teikimą Lietuvos bankininkystėje. Svarbu pastebėti, kad iš užsienio kapitalo bankų yra perimta nauja patirtis rizikos valdyme bei šiuolaikiniai vadybos metodai. Tuo pačiu atliekant tyrimą, paaiškėjo, jog nacionalinio kapitalo bankai yra sunerimę dėl didelio užsienio kapitalo bankų konkurencinio spaudimo artimoje ateityje. Geriausi verslo klientai bei ilgalaikių paskolų rinkos segmentai gali būti prarasti. Iš kitos pusės nacionalinio kapitalo bankai mato savo perspektyvas namų ūkio taupomosiose ir einamosiose sąskaitose, bei vartojimo paskolose. Pagal tyrimo duomenis, dauguma nacionalinio kapitalo bankų numato visai nepriklausomą veiklą tik netolimoje ateityje, tai yra maždaug iki penkerių metų. Be to, perspektyvos parduoti kontrolinį akcijų paketą užsienio kapitalo partneriui dominuoja, planuojant šių bankų ateitį. Šio tyrimo metu gauti rezultatai parodo, kad dėl užsienio kapitalo atėjimo į Lietuvos finansų rinkas komerciniai bankai bendrai tapo labiau konkurencingi, o bankininkystės sektorius žymiai patikimesnis. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Užsienio bankai; Užsienio bankų pranašumai; Bankai; Šalies bankai; Foreign banks' strategies; Advantages of foreign banks; Activities of banks; Domestic banks' survival prospects.

ENThe aim of this paper is to investigate the influence of foreign capital on Lithuanian commercial banks. The author presents some practical survey results of the foreign banks' entry, activities, and operation in Lithuania before joining the European Union markets. There are overviewed the main incentives motivating the foreign capital entry from the customer-oriented following to the market-seeking strategies. The host country market specifics, advantages and disadvantages of foreign banks, main target groups, and fields of activities are also discussed. The paper investigates some aspects of the foreign banks' entry into the banking market based on the study results of Lithuania's domestic and foreign-owned banks in 2001-2002. Foreign banks' motives for strategic long-term stay in the host country market, some more important characteristics of banks' governance and management are also discussed. [From the publication]