Investigation on efficiency of the Baltic States stock markets

LTTiriant rinkų efektyvumų, iki šiol didžiausio dėmesio susilaukdavo JAV ir stambiausios Europos akcijų rinkos. Tik pastaraisiais metais, augant išsivysčiusių šalių investuotojų susidomėjimui „kylančiomis rinkomis“, padaugėjo tiriamųjų darbų, kuriais siekiama nustatyti, ar šios rinkos yra efektyvios. Didžiausias dėmesys tiriant tokias rinkas ir jų efektyvumą buvo skirtas Lotynų Amerikos šalių, taip pat Pietryčių Azijos šalių rinkoms. Augantis investuotojų susidomėjimas Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkomis sąlygojo mokslinių tyrimų apie šių šalių akcijų rinkas atsiradimą. Daugumoje darbų pabrėžiama šių rinkų likvidumo problema, nors tyrimams paprastai pasirenkamos likvidžiausios ir didžiausią kapitalizaciją turinčios šio regiono biržos - Čekijos, Lenkijos, Vengrijos. Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos - akcijų rinkų efektyvumas kol kas tebėra mažai tyrinėtas, o tokių tyrimų rezultatai yra prieštaringi. Šio mokslinio tyrimo objektas yra trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - akcijų rinkos, o tikslas - išsiaiškinti, ar šiose akcijų rinkose faktinės akcijų kainos pilnai atspindi informaciją, esančią istorinėse tų akcijų kainose, o tuo pačiu patvirtinti arba paneigti hipotezę., kad šios rinkos analizuojamuoju laikotarpiu pasižymėjo silpna efektyvumo forma. Silpnos efektyvumo formos rinkoje investuotojai negalės gauti viršpelnį, naudodamiesi technine analize, kuri remiasi istorinių akcijų kainų kilimo tendencijų tyrimu ir dažniausiai yra orientuota į trumpalaikį periodą.Jei rinka yra bent silpnos efektyvumo formos, investuotojai savo akcijų portfelių valdymą turi grįsti bent silpnos efektyvumo formos, investuotojai savo akcijų portfelių valdymą turi grįsti fundamcnlaliąja analize. Tokiu atveju investuotojams rekomenduojama daugiau dėmesio kreipti į ilgalaikes emitentų perspektyvas. Tyrimas buvo atliktas remiantis Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų likvidžiausių akcijų kainomis už laikotarpį nuo 1998 m. iki 2001 m. Silpno efektyvumo rinkos hipotezė gali būti patvirtinta, jei rinkoje daugumos akcijų kainų kitimas yra atsitiktinio klaidžiojimo procesas. Akcijų rinkų efektyvumas buvo tiriamas tokių metodų pagalba, kaip akcijų kainų pokyčių autokoreliacijos koeficientų analizė, Dox-Ljung bei Geary testai. Visose trijose Baltijos šalių rinkose galima aptikti silpnos efektyvumo formos apraiškų, bent nedideliuose tų rinkų segmentuose, tačiau efektyvios rinkos hipotezė, taikant silpno efektyvumo formą, negali būti priimta nei vienai iš jų. Tai reiškia, kad investuojantieji Lietuvos, Latvijos bei Estijos akcijų rinkose gali tikėtis gauti viršpelnį priimdami investicinius sprendimus, remdamiesi technine analize, t.y. informacija apie akcijų kainų kitimą praeityje. Investuojant į bendrovių akcijas, kurių pajamingumo autokoreliacijos artimos 0, rekomenduotina remtis fundamentaliąja analize. Tačiau fundamentalioji analizė turėtų lemti investicinius sprendimus, susijusius ir su kai kuriomis iš tirtų akcijų, kurių kainų kitimas nepasižymi atsitiktiniu klaidžiojimu. Nors jų autokoreliacijos ir yra statistiškai reikšmingos, jos nebūtinai yra reikšmingos ekonominiu požiūriu.Dauguma atvejų jos gali būti per žemos, kad būtų įmanoma sukurti investavimo strategijas, besiremiančias technine analize, leidžiančias gauti viršpelnį. Galimybes gauti viršpelnį paprastai panaikina sandorių sudarymo kaštai. Tačiau, iš kitos pusės, reikia atsižvelgti ir į tai, kad tam tikrų akcijų likvidumas vis dėlto gali būti nepakankamas, kad būtų įmanoma pasipelnyti dėka akcijų istorinių kainų analizės. Padidėjus šių akcijų likvidumui, greičiausiai, ir jų kainos pradės tiksliau atspindėti informaciją, glūdinčią istorinėse kainose. Kuo didesnis skaičius rinkos dalyvių, tuo didesnė tikimybė, kad investavimo strategijos, leidžiančios gauti viršpelnį, bus nukopijuotos kitų investuotojų, o tai veda prie rinkos neefektyvumo eliminavimo. Šio empirinio Lietuvos, Latvijos, Estijos akcijų rinkų efektyvumo tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad emitentai negali tikėtis, j og jų akcijos šiose rinkose bus įvertintos teisingai, bei kad šių šalių akcijų rinkos negali užtikrinti efektyvaus kapitalo paskirstymo. Efektyvumas yra dinaminė akcijų rinkų charakteristika, todėl ateityje būtų naudinga pakartotinai tirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos akcijų rinkų efektyvumą ir įvertinti, ar šiuo aspektu šios rinkos vystosi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akcijų rinka; Investicijos; Baltijos šalys (Baltic states); Stock markets; Investigation; Baltic states.

ENWhile testing market efficiency, until now the largest attention has been paid to the U.S. and major European stock markets. Only during the most recent years, when there has rapidly grown the interest of developed countries' investors to "emerging markets", surveys on efficiency of these markets have become more frequent. The research on efficiency of the Baltic' States - Lithuanian, Latvian, Estonian - stock markets is still very limited. This survey was performed in order to find out whether the stock markets of the three above-mentioned Baltic States arc weak form efficient. For testing there have been used the prices of stocks listed on the stock exchanges of Vilnius, Riga and Tallinn during the period from 1998 to 2001. The research on the efficiency of the Baltic States stock markets was carried out by means of such methods as analysis of autocorrelations of stock price changes, Box-Ljung statistic, Geary test. [From the publication]