LTRomos katalikų bažnyčia XIX a. vidury buvo institucija užėmusi svarbiausią vietą Lietuvos visuomenėje. Nors jos įtaką gyventojams įvairiais būdais bandė riboti Rusijos valdžia, laikotarpio pabaigoje, šalia jos iškilo nacionaliniai ir socialiniai judėjimai. Antisemitizmo apraišką reikia vertinti istoriškai. Tradiciškai nuo seno juodąja dėme buvo laikoma tai, kad būtent žydai nukankino Kristų. Po nepavykusio 1863m. sukilimo, žydai dar labiau tapo atskirti nuo likusios visuomenės dalies. Lietuvos visuomenėje galima išskirti kelis elgsenos su žydais modelius - nuo atsiskirimo iki asimiliacijos. Žydai dažnai buvo suvokiami kaip paklusni socialinė grupė. Kadangi katalikų bažnyčia ilgą laiką buvo suvokiama kaip svarbi institucija, reglamentuojanti visuomenės gyvenimo normas, ilgainiui išryškėjo riba tarp „savo“ ir „bendro“. Tad žydai buvo tie, kurie nukrypo nuo „teisingo“ tikėjimo. Lietuvių ir žydų santykiai nesikeitė geresne linkme dėl abiejų pusių kaltės. Tokių įvykių logiką didesne dalimi inspiravo ir spartūs modernizacijos tempai, bei Rusijos tautinės politikos pobūdis. Bažnyčia nebuvo antisemitizmo ugdytoju, bet nesąmoningai ir spontaniškai veikė šiuolaikinį antisemitizmą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Antisemitizmas; Litvakų istorija.
ENIn the middle of the 19th century the Roman Catholic Church was an institution, which played the most important role in Lithuanian society. Though the Russian authorities tried to restrict its influence on the inhabitants in all possible ways, at the end of the period national social movements started alongside the Church. The expression of anti-Semitism should be valued from the historical point of view. Traditionally it has been held that it was the Jews who tortured Christ to death. Following the unsuccessful uprising in 1863, the Jews became even more separated from the remaining part of society. Several models of behaviour with Jews can be distinguished in Lithuania’s society – from separation to assimilation. Jews were often perceived as an obedient social group. Since the Catholic Church was perceived as an important institution for a long time, which regulated the norms of life of society, in the long run the boundary between “our own’ and “common” became obvious. Hence, the Jews were those people who deviated from the “right” faith. The relations between Lithuanians and Jews did not change in a better direction on account of the fault on both sides. Rapid rates of mechanisation, as well as the nature of the national policy of Russia inspired logic of such events to a large extent. The Church was not a cherisher of anti-Semitism but unconsciously and spontaneously it affected modern anti-Semitism.