Nekilnojamojo turto dalybos : ekonominiai miesto ir Bažnyčios santykiai

LTStraipsnio tyrimo šaltinis yra 1784 metų kovo 30 dieną į Kauno miesto magistrato aktų knygą sudėta 1771 metų kovo 18 dienos – 1777 metų spalio 9 dienos bylos prieš miesto jurisdikas medžiaga. Joje atsispindi, kaip miesto valdžia bylinėjosi su mieste įsikūrusios dvasininkijos ir bajorijos atstovais. Straipsnio tikslas – išanalizuoti anksčiau istoriografijoje nenagrinėtą bylą, nustatyti, kokiais argumentais naudojosi teisme besibylinėjančios pusės, kaip keisdavosi (ar keisdavosi) jų pozicijos vykstant procesui ir kokiu pagrindu buvo skelbiama vienokia ar kitokia teismo nutartis. Vien ši byla negali būti toli siekiančių išvadų pagrindas: reikėtų pasiaiškinti, kaip sekuliarizuotos dvasininkų valdos buvo perduodamos miestui, ar asesorių teisman patekusios bylos neįsisukdavo į amžiną bylinėjimosi ratą, ar viskas likdavo po senovei. Tačiau mąstydami apie patį miestą, apie jo laikyseną šiame teismo procese, galime aiškiai atsekti Kauno miesto kaip atskiro valstybinio darinio stiprėjimą, savarankiškumo augimą (ne tik ekonomine, bet ir savotiško teisinio išprusimo prasme), jo sąmoningumo ir brandumo lygį. Turėdami galvoje kauniečių, elgseną reforminiais 1789–1791 metais, galime pastebėti tam tikrą miestietiškos savigarbos, saviraiškos, charakterio formavimosi eigą XVIII amžiaus antrojoje pusėje: per Ketverių metų seimo laikotarpį Kaunas jau ne tik mąstė apie savo reikalus ir už juos kovojo, bet ir sugebėjo įsitraukti į bendrus, visų valstybės miestų problemų svarstymus.Reikšminiai žodžiai: Burmistras; III Lietuvos Statutas; Katalikų Bažnyčia; Kaunas; Kauno istorija; Lietuvos istorija; Miestas; Teismas; History of Kaunas; History of Lithuania; Monasteries; The Catholic Church; Third Statute of the Great Duchy Of Lithuania; Town of Kaunas.

ENThe research source of the article is the material of the case (18 March 1771-9 October 1777) against Kaunas‘ jurisdiction. The material was added to Kaunas magistrate acts book on 30 March 1784. It shows how the city‘s government was at law with the representatives of the clergy and nobility. The goal of the article is to analyze previously unexamined case in historiography, to determine what arguments were used in court by both litigating sides, how their positions changed (if changed) in the process and on what basis one or another court order was announced. This case alone can not be the basis for far-reaching conclusions: we should explain how secularized domains of the clergy were transferred to the town; were the cases, which got into the trial of assessors, not trapped in the eternal litigation circle; whether everything remained the same. However, thinking about the city itself, about its posture in this trial process, we can clearly trace intensification of Kaunas city as a separate national formation, its increase in self-sufficiency (not only economic, but also a kind of legal sophistication), its consciousness and maturity. Having in mind the behavior of Kaunas citizens during reformist 1789-1791 years, we can see the formation of urban self-respect, self-expression, character in the second half of the 18th century: during the four-year period of Seimas, Kaunas has not only thought about own affairs and fought for them, but also was able to discuss general problems of all other cities.