LTŠiame straipsnyje gilinamasi į kūrėjus ir platintojus, kuriuos galima vadinti informacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikams tiekėjais. Klientai, tvarkydami didikų reikalus, atliko ir informacijos skleidėjų funkcijas. Šiame straipsnyje panaudota šaltinių medžiaga leidžia teigti, kad informacijos apytakos sistema apėmė platų ratą žmonių. Renkantys, kaupiantys, rašantys ar perrašantys informaciją buvo to meto politinio ir kultūrinio visuomenės elito klientai, pagalbininkai, padėjėjai, tarpininkai ar tik įrankiai. Naujienoms platinti reikėjo išsilavinimo, kvalifikacijos ir ryšių. Laikraščius rašantys korespondentai paprastai eidavo ganėtinai aukštas pareigas, galėjo gauti patikimą informaciją ir turėjo nemažai plunksnos draugų. Laikraščio, informacinio laiško autorius, surinkęs/atrinkęs žinias iš įvairių šaltinių (spausdintų ir rankraštinių laikraščių, kitų asmenų laiškų, pokalbių, susitikimų, pats dalyvaudamas, iš kitų asmenų pasakojimų), kartu buvo perduodamos informacijos tarpininkas ir tam tikras interpretatorius, nes pateikdavo ne visą informaciją, parašydavo savo pastebėjimus ar nuomonę. Torūnės pašto viršininkas J .Rubinkovskis buvo tikras savo srities profesionalas: jis pats atrinkinėjo žinias, redagavo laikraščių tekstus ir pateikdavo savo nuomonę. Jo kolega iš Gardino M. Reška pats laikraščių nekūrė, bet persiųsdavo Varšuvoje išspausdintus, o laiškuose pranešdavo apie naujausius įvykius. Varšuvos korespondentas A. Cichockis savo informaciją perduodavo per laikraščius, o A. Sapiegos klientas L. Stravinskis – laiškais.Reikšminiai žodžiai: Didikai ir magnatai; Informacijos apytaka; Komunikacija; Korespondencija; Laiškai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Naujienos; Naujienų plitimas Lietuvoje; Paštas; 18 amžius; Correspondence; History of Lithuania; Information circulation; News; Newspaper editors; Spreading the News in the Lithuania; 18th century; The Grand Duchy of Lithuania; The Noblemen; The Post; The Transmitters of Information.
ENThe system of distributing information involved a wide circle of people. The aim of the article is to discuss some ways of transmitting information in the first half of the 18th century. The people gathering, collecting, editing, and promulgating information were clients of noblemen. For this work they had to be educated and had to have good qualifications and contacts with people in political, cultural and economical environment. Editors of newspapers usually held important office positions, had access to information and useful contacts. Collecting and selecting news from different sources (printed and manuscript newspapers, letters, conversations, meetings, etc.), newspaper editors and clients played the role of mediators and were also interpretators to some degree, because sometimes they transferred incomplete information, inserted theirs comments and opinion. The head of Torun post-office J. Rubinkowski was a professional. He selected news, edited manuscript newspapers, and put in his own notion. His colleague from Grodno, M. Reszke, was not an editor, yet he forwarded newspapers, printed information in Warsaw and transmitted news in letters. The Warsaw correspondent A. Cichocki was writing newspapers, whereas L. Strawinski, a client of A. Sapiega, wrote letters. The imparted information was varied: facts from the life of rulers of foreign states, deploiment of troops, inventions, activities of the king and the aristocracy, and local news. [text from author]