Mažeikiškių inteligentų požiūris į gimtąją tarmę : anketinis tyrimas

LTStraipsnio tikslas – išanalizuoti mažeikiškių mokytojų bei gydytojų (pastarųjų – pirmąkart) požiūrį į šiaurės žemaičių (telšiškių) tarmę, jų ryšį su supančia tarme. Su iškeltu tikslu glaudžiai susiję ir keliami uždaviniai: 1. Ištirti ir palyginti mažeikiškių inteligentų – mokytojų ir gydytojų – požiūrį į šiaurės žemaičių telšiškių tarmę ir jos vartoseną. 2. Išsiaiškinti, kokią įtaką požiūriui į tarmę turi psichologiniai veiksniai ir kaip jie sąlygoja jos vartoseną. Taikyti du – anketinis-sociolingvistinis bei aprašomasis analitinis – metodai. Dauguma mažeikiškių inteligentų vartoja savo tarmę tik artimiausioje aplinkoje (namie, su bendradarbiais ir pan.). Gimtosios tarmės jie mokėsi privačioje aplinkoje (namuose, iš tėvų, senelių, artimųjų). Ir mokytojams, ir gydytojams kalbėti tarmiškai patinka, nes taip lengviau komunikuoti. Daugelis mažeikiškių inteligentų menkai pažįsta savo tarmę, nežino ar nemoka konkrečiai nusakyti vienokių ar kitokių jos ypatybių. Palyginus gydytojų ir mokytojų anketas, matyti, kad gydytojų atsakymai yra trumpesni, bet konkretesni, racionalesni, mokytojų – įvairesni, apimantys platesnį tiriamojo reiškinio kontekstą, bet yra gana paviršutiniški ir nekonkretūs. Tačiau gydytojų anketose gana dažnai pasitaikė neatsakytų klausimų.Reikšminiai žodžiai: Dialektologija; Etnolingvistika; Socialinė grupė; Socialinės grupės; Sociolingvistika; Sociolingvistinis anketavimas; Sociolingvistinis anketinis metodas; Sociolingvistinis klausimynas; Tarmė; Šiaurės žemaičiai; Šiaurės žemaičių (telšiškių) tarmė; Dialect; Dialectology; Ethnolinguistics; Lithuanian; North Samogitian (Telšiai) dialect; Northern Samogitians; Social group; Sociolinguistic questionnaire; Sociolinguistic questionnaire-based survey; Sociolinguistics.

ENThe aim of the article is to investigate the attitude of teachers and doctors from Mažeikiai towards the dialect of Northern Samogitians from Telšiai by carrying out a questionnaire-based survey as well as to analyse their relation with the dialect and answer the questions which are oriented towards the research on attitude of teachers and doctors towards their native dialect, peculiarities of dialect usage and characterisation of its features. In order to achieve the aim, the method of a sociolinguistic questionnaire-based survey and a descriptive analytical method were applied. The research questionnaire consisted of 20 questions; 15 representatives from each group were surveyed. Preliminary conclusions can be drawn on the basis of the research carried out: 1) the majority of intellectuals from Mažeikiai use their dialect only for communication in their close environment (at home, with colleagues and the like).2) they learnt their native dialect in private surroundings (at home, from parents, grandparents, relatives); 3) the answers show that both teachers and doctors enjoy talking in their dialect because it is easier to communicate; 4) the research has revealed that the majority of intellectuals from Mažeikiai know little about their dialect, do not know or are not able to indicate its peculiarities; 5) having compared the questionnaires of doctors and teachers, it is obvious that the doctors' answers are shorter, however, they are more concrete, rational; the teachers' answers are more versatile, covering a broader context of the investigated phenomenon, however, they are shallower and not concrete. Still, there were often cases of unanswered questions in the doctors' questionnaires. [text from author]