Baudžiamosios teisės paskirtis ir negalia
- Kultūros barai. 2012, Nr. 4, p. 2-13
- Kultūros barai. 2012, Nr. 5, p. 8-13
LTBaudžiamosios teisės praktikos pamatinė kategorija yra konfliktas tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Tai įvardijama terminu nusikalstama veikla. Konflikto šaknys glūdi žmonių nesusikalbėjime. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas yra paradoksai, kylantys iš baudžiamosios teisės kalbos. Keliamas nusikaltimo subjekto, asmens, padariusio nusikalstamą veiką, tapatumo klausimas. Svarstoma, kiek efektyvi šiuolaikinė baudžiamoji teisė: ar ji teisinga, ar ji gali teisti genijų ir žmones už kalbos ribų, kaip reaguoti į skiriamą bausmę. Baudžiamosios teisės likimas – neteisingumas. Jis kyla dėl pleišto tarp betarpiškai daromo nusikaltimo ir negyvos baudžiamosios teisės kalbos. Atstumą tarp realaus nusikaltimo ir baudžiamosios teisės kalbos didina: pats baudžiamasis procesas; operavimas ne faktais, o duomenimis apie faktus; normų kodifikavimas, abstrahavimas, lakoniškumas. Baudžiamosios teisės kalba naikina socialinį konfliktą, pasitelkiant kalbą sukuriama daug naujų nusikalstamų veikų ir maskuojamos esamos socialinės problemos. Lietuvoje vyraujanti neoklasikinė baudžiamosios teisės kryptis yra dichotomiška, supaprastinanti socialinį konfliktą, ji orientuota vien į nusikalstamą veiką ir baudžiamosios teisės techniką. Baudžiamoji teisė neefektyvi, kai ji teisia žmones, atsidūrusius už kalbos ribų. Bausmę reikėtų priimti kaip likimo dovaną, padedančią suprasti, kad, pirma, bausmės galima sulaukti ir už padarytus, ir už nepadarytus nusikaltimus, antra, baudžiama ne tik už blogį, bet ir už gėrį, trečia, bausmė padeda perprasti gėrio ir blogio esmę.Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji teisė; Baudžiamoji teisė, kalba, funkcijos, neoklasikinė doktrina; Teisingumas; Criminal law; Criminal loaw, language, functions, neoclassical doctrine; JUstice.
ENThe first part of the article was the discussion of trends of criminal justice, its relation to language and the case of "genius" (Sigitas Geda) was overviewed. This part attempts to question the problem of justice. Romans believed that it is far better to build a state from sand than to attempt to build it without justice – as justice is fundamental to state. In Lithuania, however, neoclassical trend of criminal justice dominates and it simplifies social conflict and is oriented towards criminal offence and techniques of criminal justice, thus it remains ineffective. [text from author]
