Lietuvos istorijos XVIII amžius? : hipotetiniai pasvarstymai

LTGreta kompleksiniu praeities suvokimu paremto periodizavimo egzistuoja paprastesni, dažnai formalūs jos skirstymo į tam tikrus laikotarpius metodai, štai tiek kasdienėje, tiek mokslo kalboje bene labiausiai paplitęs vieno ar kito daugiaamžio subjekto istorijos skirstymas į amžius labai dažnai juos siejant su kalendoriniais šimtmečiais, bet nurodant ir svarbiausius jų vidinius požymius. Kartu akivaizdu ir tai, kad tie istorijos šimtmečiai su kalendoriniais amžiais idealiai nesutampa. Straipsnyje svarstoma, kokie reiškiniai ir procesai yra svarbiausi XVIII amžiaus požymiai Lietuvoje, kaip jie atskiria (jeigu apskritai atskiria) šį amžių nuo jo kaimynų laike, pabandyti pasakyti, kodėl ir kaip atsirado „trumpo XVIII amžiaus sąvoka“. Baigiamieji straipsnio samprotavimai yra, be abejo, diskusiniai. Taigi siūlome: a) Lietuvos istorijos XVIII amžiaus pirmąjį trečdalį jungti prie ankstesnių, XVII amžiaus laikų; b) XVIII amžiaus antrąjį ir trečiąjį trečdalius sujungti į vieną laikotarpį ir jį užbaigti 1795 metais. Tai darome hipotezės teisėmis, tiesa, hipotezės, kuri jau įvesdinta į mokslinę apyvartą dar jos išsamiau nepristačius ir nepagrindus. Kad šis pasiūlymas išaugtų hipotezės rūbą, reikia gilesnių daugelio XVIII amžiaus Lietuvos visuomeninio-politinio, kultūrinio, ūkinio gyvenimo, Lietuvos ir Lenkijos bendrabūvio Respublikoje ir Respublikos gyvavimo tarpvalstybiniame lauke tyrimų, ryškesnių pastangų derinti įvairių sferų požymius, tai yra didesnio kompleksiškumo atrenkant periodizavimą lemiančius argumentus, taip pat diskusinių ar poleminių tekstų.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Istoriografija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Periodizacija; 18 amžius; XVIII a. istorijos periodizacija; 18 amžius; Commonwealth of Both Nations; Historiography; Periodisation; Periodization of the history of 18th century; 18th century; XVIII century.

ENSimpler, often formal methods of the past‘s division to certain periods exist alongside periodization based on integrated perception of the past. Both in casual and in academic language by far the most common is a long time existing subject’s history’s division to ages; very often linking ages with calendar centuries, but also indicating their most important internal attributes. Thereby, it is evident that these centuries of history do not perfectly match with calendar ages. The paper discusses, what phenomenon and processes are the most important attributes of the 18th century in Lithuania, how they distinguish (if at all distinguish) this century from its neighbors in time, why and how originated the “concept of the short 18th century”. Of course, the final reasoning of the paper is controversial. Therefore, we suggest: a) to attach the first third of the 18th century to earlier times of the 17th century; b) to join together the second and the third thirds of the 18th century to one period and end it in 1795. We do it on the grounds of hypothesis, which is instituted into scientific circulation without being properly presented and validated. A deeper research needs to be done on Lithuanian social-political, cultural, economical life in the 18th century, co-existence of Lithuania and Poland in the Republic, and the Republic’s existence in international field. In order for this proposal to outgrow the hypothesis robe, we need stronger efforts to coordinate the attributes of various spheres, that is, greater complexity in selecting arguments, which determine periodization; also debatable, polemic texts.